Jau laikas ištaisyti istorinę klaidą

PO RINKIMŲ

Jau laikas ištaisyti istorinę klaidą

Kai Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo laiku Sąjūdžio dauguma nepaskyrė A.Brazausko bent jau Premjeru, A.Juozaitis tą žingsnį pavadino istorine klaida. Tada prasidėjo buvusių Sąjūdžio ir Sąjūdį palaikiusių ar bent jau jam stipriai nesipriešinančių komunistų ir vis dešinėjančio Sąjūdžio, virstančio konservatorių partija, priešprieša.

Ji tęsiasi iki šiol. Paskaitykite dešiniųjų spaudą. Ten vos ne kiekviename numeryje “komunistai”, kurie jau seniai tokie nebėra, vis tebevadinami vagimis, Lietuvos pardavėjais, vos ne išdavikais.

Bet - paradoksas. Būtent buvę komunistai, netgi CK sekretoriai ir instruktoriai, atvedė Lietuvą į Europos Sąjungą ir NATO. A.Brazausko, V.Andriukaičio ir kitų pastangomis, susijungus dviem pagrindinėms kairiosioms partijoms, jie tapo normaliais socialdemokratais, Socinterno nariais. Kai kas net priekaištauja, kad jų politika per daug dešinė, bet ką padarysi, jiems teko paradoksalus likimas - kurti kapitalizmą buvusioje komunistinėje valstybėje.

O šalį valdė ir dešinieji, ir kairieji. Abi pakraipos padarė daug klaidų, bet pagrindinis rezultatas - vis tiek teigiamas. Jei tie pasiekimai bus išsaugoti ir pratęsti, Lietuva, nors ir lėtai, taps teisine, demokratine valstybe. Iki rojaus žemėje, žinoma, dar toli, bet normali tvarka, kurios taip pasiilgo žmonės, pasiekiama.

Deja, patys piliečiai, į valdžią neišrinkę nei kairiųjų, nei dešiniųjų, tą pažangos kelią ir apsunkino.

Netolimoje praeityje kairieji, norėdami sudaryti valdančiąją daugumą, buvo priversti sudaryti koaliciją su socialliberalais. Tai privertė juos būti mažiau kairiaisiais, ir dėl to kalti tik patys rinkėjai.

Seimo rinkimų rezultatai ir vėl nė vienai jėgai nesuteikė vilčių valdyti, turint užtikrintą, stabilią daugumą. O be to efektyviai valdyti - sunku.

Dešiniųjų pretenzijos, nors aritmetiškai teisingos, tačiau politiškai nepamatuotos. Jos ir vėl gali priversti jungtis koaliciją su dar dešinesne Darbo partija, kurią tiesiogiai valdo milijonieriai. Monopolininkų siūlymai didinti socialines išmokas nedaro jų kairiaisiais, nes kairieji - visų pirma už dirbančius žmones.

Apskritai partijas dešinėjimo eile būtų galima išdėstyti taip: socialdemokratai ir jiems artimi socialliberalai, liberalcentristai ir konservatoriai, Darbo ir kitos jai giminingos partijos. Įdomu, kad ir valstybės valdymo patirtis išsidėsto panašiai.

A.Brazausko ir A.Paulausko koalicija atsidūrė ties sudėtingu pasirinkimu. Kaip ištaisyti istorinę klaidą ir sudaryti istorinę koaliciją su centro dešine? Aišku, kad reikia tam tikro “teorinio” pagrindo.

Dešinieji labiau už kitus nori tvarkos ir teisingumo, kurti žinių visuomenę, tęsti Lietuvos užsienio politikos kursą. Liberalai tradiciškai pasisako už įstatymų valdžią. Kairieji įrodė, kad moka tvarkyti šalies ūkį. Tad ir ministerijos galėtų būti atitinkamai paskirstytos.

Jei pusę ekonomikos tvarkys kairieji, kitą pusę dešinieji, nieko nebus, teks vėl įsileisti į Lietuvos daržą ožį, kad kopūstai būtų saugomi nuo zuikių.