balandžio 22 dieną prezidentas Valdas Adamkus su valstybiniu vizitu lankysis Suomijoje. Šis vizitas turėjo įvykti jau pernai rudenį, tačiau buvo atidėtas dėl kai kurių suomių politikų pareiškimų apie Lietuvos užimtą griežtą poziciją Rusijos atžvilgiu.
 
Ketvirtadienį oficialiai pranešta, kad balandžio 22-24 dienomis V.Adamkus vyks valstybinio vizito į Suomiją. Vizito metu šalies vadovą lydės valstybės pareigūnų, verslo, aplinkosaugos atstovų delegacija.
 
Helsinkyje V.Adamkus susitiks su Suomijos prezidente Tarja Halonen, ministru pirmininku Mattiu Vanhanenu, parlamento vadovu Sauliu Niinisto, Helsinkio meru Jussiu Pajunenu.
 
Prezidentūra pranešė, kad pokalbiuose su aukštais Suomijos pareigūnais Lietuvos vadovas ketina kalbėti apie Baltijos jūros regiono valstybių bendradarbiavimą, aktualius aplinkosaugos bei energetikos ir Europos Rytų partnerystės bei Europos Sąjungos ateities klausimus.
 
Vizito metu Prezidentas atidarys Lietuvos ir Suomijos verslo forumą, dalyvaus apskritojo stalo diskusijoje Baltijos jūros aplinkosaugos tema.
 
V.Adamkus aplankys Helsinkio Hietaniemio kapines ir padės vainiką ant maršalo Carlo Gustafo Emilio Mannerheimo kapo. Prezidentas taip pat aplankys XIX-XX amžiaus lietuvių folkloro tyrinėtojo ir lietuvių kultūros propaguotojo profesoriaus Augusto Roberto Niemio kapą.
 
V.Adamkus lankysis ir Olkiluoto atominėje elektrinėje, kur šiuo metu statomas trečiasis reaktorius, vyks į Turku miestą, apžiūrės vietinę Katedrą ir suomių kompozitoriaus Jeano Sibelijaus muziejų. Prezidentas Turku merui padovanos Kotrynos Jogailaitės portretą, kuris vėliau bus eksponuojamas šio miesto pilyje.
 
Lietuvos vadovo valstybinis vizitas į Suomiją buvo rengiamas jau anksčiau ir turėjo įvykti pernai spalio pabaigoje. Tačiau tuomet prieš kelias savaites iki vizito buvo pranešta, kad jis atidedamas. Oficialiai pranešta, kad tai padaryta dėl Lietuvos vidaus politikos reikalų – iššūkių po Seimo rinkimų formuojant naują valdančiąją daugumą ir Vyriausybę.
 
Tačiau nepaneigta ir neoficiali versija, kad V.Adamkaus kelionė galėjo būti atidėta dėl Suomijos politikų kai kurių pareiškimų, kritikuojančių Lietuvos bei kitų Baltijos valstybių poziciją Rusijos atžvilgiu po to, kai ši pernai rugpjūtį užpuolė Gruziją.
 
Netgi pati Suomijos prezidentė T.Halonen pareiškė, jog nemato prasmės santykiuose su Rusija imtis tokios griežtos politikos, kokią pasirinko Baltijos šalys. Anot jos, Suomijos pozicija Rusijos veiksmų Gruzijoje atžvilgiu buvo gerai apsvarstyta ir šalis norėtų išlaikyti gerus santykius su visais savo kaimynais, todėl Suomija nemato reikalo laikytis tokių griežtų manierų kaip Baltijos šalys.
 
Prezidentės nuomone, pati ES yra suinteresuota, kad jos narės sugebėtų vesti derybas su Rusija blaiviai ir konstruktyviai. Suomija save laiko „šiek tiek artimesne Rusijos kaimyne“.