Įtartinas „Lietuvos energijos“ grupės flirtas su baltarusiais

Pasirinko baltarusius

Šių metų sausį valstybės valdomos "Lietuvos energijos" įmonių grupės bendrovė "Energijos skirstymo operatorius" (ESO) paskelbė konkursą atlikti elektros tinklų tiesimo ir įrengimo darbus Kazlų Rūdoje. Iš devynių viešajame pirkime dalyvavusių kompanijų pasirinkta bendrovė "Energetikos paslaugų ir rangos organizacija" (EnePRO).

"EnePRO" kaip ir ESO priklauso "Lietuvos energijos" įmonių grupei. Tai nereiškia, kad "EnePRO" turėjo susikuklinti ir užgniaužti norą dalyvauti bendrovei naudingame konkurse. Niekas nedraudžia tos pačios įmonių grupės kompanijai dalyvauti viešame konkurse. Tiesa, tokie vienos grupės įmonių konkursai kelia pagrįstų abejonių dėl skaidrumo.

Sutartis tarp "EnePRO" ir ESO buvo pasirašyta gegužės 5 d. "Kauno dienos" žiniomis, darbai turėjo būti įvykdyti per keturis mėnesius, tačiau staiga rugpjūtį imta koreguoti sutartį, o iki šiol beveik jokių darbų neatlikta.

Kai kas šiame sandėryje kelia pagrįstų įtarimų. Pirmiausia tai, kad po laimėto konkurso sutarties pasirašymo praėjus maždaug trims mėnesiams, pakeitus sutartyje numatytus kabelio tiekėjus, durys atsidarė Baltarusijos kompanijai "Energocomplekt". Šios kompanijos atėjimo kelias mįslingas, tačiau labiausiai į akis krenta baltarusiška kabelio kilmė.

Kodėl anksčiau numatytas ir konkursiniame pasiūlyme įvardytas kompanijas "EnePRO" iškeitė į baltarusių "Energocomplekt"? Aistros dėl Astravo AE pasiekė net Lietuvos mokslininkų gildiją. Kaip neseniai paaiškėjo, Lietuvos energetikos instituto mokslininkai dalyvauja tarptautiniame projekte, kurio tikslas – mokyti baltarusius kuo saugiau statyti atominę elektrinę Lietuvos pašonėje, Astrave. Bet dėl to kilo neregėtas triukšmas dėl išdavystės.

Kabelio gamintoju pasirinkdama baltarusius, "EnePRO" ištiesė draugystės ranką šalies, kurios sprendimai kelia grėsmę nacionaliniam Lietuvos saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai, įmonei. Baltarusių kompanija "Energocomplekt" lyg ir tampa valstybės valdomų įmonių partnere.

Apribojimų nėra, bet...

Susidaro įspūdis, kad viešai deklaruojame griežtą poziciją Baltarusijos atžvilgiu, tačiau mažiau viešose vietose mezgame draugiškus verslo saitus su grėsmingos kaimynės verslininkais. Valstybė jokių apribojimų dėl verslo partnerių iš trečiųjų šalių nėra priėmusi.

"Mūsų priimti įstatymai, susiję su Astravo AE, kalba apie elektros energijos importo ribojimus, bet nekalba apie baltarusiškų įmonių, net ir dalyvaujančių Astravo AE procese, boikotą. Ko gero, ne pirmas atvejis, kai vyksta konkursai, nurodomi vieni gamintojai, o paskui dėl kažkokių priežasčių pasirenkami kiti ir ne visada patys patikimiausi. Gali būti pasirinkta ir Baltarusija, ir Rusija. Valstybinės įmonės vadovai, atsakingi už viešųjų pirkimų skaidrumą, turėtų atsakingai žiūrėti renkantis tiekėjus ar gamintojus", – "Kauno dienai" dėstė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Anušauskas.

A.Anušauskas priminė atvejį "Lietuvos geležinkeliuose, kai ryšio aparatūra buvo pakeista į rusišką, o iškilus klausimui apie saugumą, buvo priversti keisti tą rusišką aparatūrą, nes neatitiko saugumo reikalavimų. Tokiu atveju teko investuoti didžiules lėšas siekiant pakeisti keblią situaciją.

"Kiekvienu atveju valstybinių įmonių vadovai yra atsakingi ir nuo tos atsakomybės neturėtų nusišalinti. Manau, kad valstybinės įmonės tikrai turi galimybę pasirinkti tinkamus tiekėjus, atitinkančius saugumo reikalavimus. Dėl tiekėjų iš Baltarusijos konkrečių apribojimų nėra surašyta, tačiau valstybinės įmonės turi žiūrėti kruopščiai, kad prabėgus keleriems metams nepatektų į tokią situaciją kaip "Lietuvos geležinkelių" vadovai", – perspėjo A.Anušauskas.

Ne pirmas atvejis, kai vyksta konkursai, nurodomi vieni gamintojai, o paskui dėl kažkokių priežasčių pasirenkami kiti ir ne visada patys patikimiausi.

Patikimas užnugaris

"Energocomplekt" gamybos asociacija pristato save kaip didžiausią Baltarusijos įmonę, kurios pagrindinė veikla yra kabelių ir vielinių gaminių gamyba ir pardavimas, kurių pasiūla šiandien yra daugiau kaip 9 tūkst. ženklų. Platinimo tinklo Baltijos šalyse centras įkurtas Estijoje.

Per konkursą "EnePRO" savo pasiūlyme dėl elektros kabelių keitimo Kazlų Rūdoje buvo numačiusi lietuviškas kompanijas. Pagrindiniame pasiūlyme buvo numatyta bendrovė "Draka", o alternatyviame – bendrovė "Reka". Įmonės generalinis direktorius nemato jokio kriminalo, lietuviškas įmones pakeisti baltarusiška.

"Mes perkame medžiagas, kurios atitinka patvirtintus ir skelbiamus užsakovų techninius reikalavimus bei yra sertifikuotos. Pasirenkame žemiausią kainą pasiūliusį tiekėją", – Baltarusijos gamintojo pasirinkimą bandė aiškinti "EnePRO" generalinis direktorius Simonas Šileikis.

Tačiau šiuose pokyčiuose, kaip sako prancūzai, reikia ieškoti moters. "Kauno dienos" šaltiniai tvirtina, kad ne be aukštas pareigas "EnePRO" užimančios Dianos Timofejevos pastangų Baltarusijos kompanijai atsivėrė durys vykdyti valstybinės įmonės užsakymą.

"D.Timofejeva yra bendrovės "EnePRO" Pirkimų ir logistikos departamento direktorė. Ji vadovauja pirkimų skyriui, kuris organizuoja visų medžiagų ir paslaugų pirkimus bendrovėje "EnePRO". Vienas jos komandos pagrindinių tikslų – nupirkti kokybiškas prekes už mažiausią kainą", – tikino "EnePRO" generalinis direktorius.

D.Timofejeva, mielai sutikusi raštu atsakyti į "Kauno dienos" klausimus, vėliau greičiausiai persigalvojo. Dienraštis nesulaukė jos atsakymų.

Pasinaudojo spraga

Sutartis tarp ESO ir "EnePRO" su nurodytais kabelio gamintojais buvo pasirašyta šiemet gegužės 5 d. Maksimali darbų atlikimo kaina nurodyta 270 623,05 euro. Praėjus trims mėnesiams po sutarties pasirašymo, "EnePRO" ėmė keisti savo planus.

"Kabelio tiekėją keitėme dėl ekonominių priežasčių. Prašėme užsakovo pakeisti "Reka/Draka" 10 kV elektros kabelio gamintoją į "Energocomplekt" 10 kV elektros kabelio gamintoją, kuris taip pat kaip ir pirmasis atitinka techninius užsakovo reikalavimus. Šis pakeitimas mums leido sutaupyti kiek daugiau nei 5 proc. išlaidų medžiagoms", – tikino "EnePRO" generalinis direktorius.

Viešųjų pirkimų tarnybos atstovė spaudai Sigita Arlauskienė paaiškino, kad iki šių metų liepos 1 d., keičiant jau pasirašytą sutartį, šalys turėjo kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą. Po šios datos tokios prievolės neliko. Įsigaliojo nuostata, kad sutarties pakeitimai paliekami spręsti sutartį pasirašiusioms bendrovėms.

"Tokių atvejų, kai keičiami medžiagų gamintojai, pasitaiko. Dažniausiai keitimo sąlyga būna numatyta sutartyje. Jei tokios sąlygos nėra, tai iki lieps 1 d. turėjo pranešti Viešųjų pirkimų tarnybai", – paaiškino S.Arlauskienė.

Viešųjų pirkimų tarnyba ESO ir "EnePRO" sandoriui tikina priekaištų neturėjusi. Galimi tik hipotetiniai pasvarstymai apie konkurso skaidrumą ir moralumą. Išlieka ir pagrįsta abejonė, kad papildomo gamintojo pasiūlymas galėjo atsirasti jau po konkurso įvykdymo, kai atsakingiems asmenims buvo žinomos kitų tiekėjų kainos, kurios laikytinos konfidencialia informacija.

Pernykštis skandalėlis

Pernai panašiu laiku kilo skandalas, kai ėmė aiškėti, kad "Lietuvos energijai" priklausanti bendrovė "EnePRO" pirkdavo kabelius ir kitą įrangą iš privačios bendrovės galbūt iš anksto susitarus. Tuo metu laikinasis vadovas Algaudas Martinka buvo nušalintas nuo pareigų, įtarus jį nutekinant informaciją.

"Lietuvos energija" pranešė, kad vidinio patikrinimo metu buvo nustatyta galbūt korupcinė veika, o informacija perduota STT. Išsamesnės informacijos nebuvo. Tačiau viešoje erdvėje ši istorija buvo pavadinta auksinių kabelių, nes paaiškėjo netrukus po Lietuvos kariuomenės auksinių šaukštų istorijos.

Buvo įtarta, kad vienam iš tiekėjų buvo atskleidžiamos kitų tiekėjų pateiktų pasiūlymų kainos, tokiu būdu suteikiant galimybę susimažinti pirminio pasiūlymo kainą ir laimėti pirkimų konkursą. Tokia veika laikoma neleistinu vieno tiekėjo protegavimu. Be to, kilo įtarimų, kad kai kurios medžiagos buvo perkamos 20–30 proc. brangiau nei rinkos kaina.