Kitų metų biudžete turėtų būti numatyta papildomų lėšų kai kurioms valstybės institucijoms stiprinti ir pareigūnų atlyginimams didinti
Valstybės valdymo išlaidos kitąmet turėtų dar padidėti. Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas pripažįsta, kad tai nepopuliarus, tačiau neišvengiamas žingsnis. Biudžeto lėšų padidinimas valstybės valdymui pirmiausiai siejamas su Lietuvos įstojimu į Europos Sąjungą.
Tikisi suspėti laiku
Vakar po gana ilgos pertraukos, nulemtos atostogų, A.Brazauskas susitiko su Prezidentu Rolandu Paksu. Daugiau kaip valandą trukusiame pokalbyje aptarti Vyriausybės rudens darbai, pirmiausia - kitų metų valstybės biudžeto projekto parengimas.
Ministras Pirmininkas tikisi, kad biudžetas bus parengtas laiku ir rugsėjo viduryje jau turėtų būti apsvarstytas Vyriausybės posėdyje. Iki spalio vidurio svarbiausio metų finansinio dokumento projektas turėtų pasiekti Seimą. Šis numato jį priimti iki lapkričio pabaigos.
Tikimės viską padaryti laiku, kaip numatoma įstatymuose, - teigė A.Brazauskas.
Premjeras tvirtino kol kas nežinąs biudžeto projekto pagrindinių duomenų, nes dar neparengtas ir nepateiktas Vyriausybei. Tačiau Vyriausybės vadovas tikisi, kad biudžetas bus didesnis nei šiemet. Tą, pasak jo, sąlygoja auganti šalies ekonomika.
Be to, A.Brazauskas dar kartą atkreipė dėmesį, kad biudžetas tikrai bus gana įtemptas ir sudėtingas dėl numatomų pirmųjų Lietuvos išmokų į bendrą ES iždą. Tačiau tikimasi atlaikyti tą krūvį, protingai išdėliojant pajamas ir išlaidas, stiprinant mokesčių administravimą ir finansinę drausmę.
Atsižvelgs į ES priekaištus
Paklaustas, ar bus didinamos valstybės valdymo išlaidos, premjeras tvirtino neturįs tokio tikslo. Bet jis tučtuojau atkreipė dėmesį, kad daug kur valdininkai gauna nepilną algą. Būna ir taip, anot Ministro Pirmininko, kad taupant lėšas neišmokama trečdalis įstatymo numatyto atlyginimo.
Be to, A.Brazauskas tvirtino, kad ES priekaištauja Lietuvai dėl nuolatinio administracinio nepasirengimo priimti milijardines europietiškas lėšas.
Vyriausybės vadovas nurodė, kad, pavyzdžiui, Nacionalinėje mokėjimo agentūroje, kuri skirstys dalies ES struktūrinių fondų lėšas, dirba kone trigubai mažiau žmonių, nei reikėtų. Ten būtinai reikia didinti etatų skaičių, stiprinti personalą, nes darbas bus didžiulis ir atsakomybė irgi. Tą parodė šios vasaros skandalai, susiję su agentūros skirstytomis SAPARD lėšomis, - sakė A.Brazauskas.
Todėl premjeras leido suprasti, kad tvirtinant kitų metų biudžetą bus kruopščiai peržiūrėtos valstybės valdymo reikmės ir atkreiptas dėmesys į ES pastabas. Tai atitinkamai šiek tiek padidintų valstybės valdymo išlaidas.
Šių metų biudžete valstybės valdymo išlaidos, lyginant su praėjusiais metais, padidėjo maždaug 10 procentų.
Ministro neketina atleisti
Pokalbyje su Prezidentu Ministras Pirmininkas taip pat aptarė Lietuvos žemdirbių finansavimo problemas.
A.Brazauskas paneigė, kad ketinama skirti papildomų lėšų tiesioginėms išmokoms už grūdus. Tačiau svarstant kitų metų išlaidas žemės ūkiui ketinama ieškoti optimalaus sprendimo tariantis su visomis parlamentinėmis partijomis. Ateinantį antradienį kviečiu visų partijų ir žemdirbių savivaldos organizacijų atstovus į pasitarimą, kaip geriau spręsti kaimo reikalų finansavimo problemas. Kartu aptarsime, kiek lėšų reikėtų ir galima būtų skirti žemės ūkiui kitąmet, - sakė premjeras.
Vyriausybės vadovas taip pat paneigė pastaruoju metu sklandančius gandus, kad ketinama atleisti iš pareigų žemės ūkio ministrą Jeronimą Kraujelį. Nežinau, negirdėjau apie tai, - sakė A.Brazauskas žurnalistams.
Premjeras taip pat piktinosi skandalingu Alytaus tekstilės privatizavimu. Jis labai primena Mažeikių naftos pardavimo istoriją. Sutartys yra tiesiog nusikalstamo pobūdžio - jokių įsipareigojimų iš pirkėjų pusės ir dabar įmonė merdi, o du su puse tūkstančio žmonių lieka be darbo, - kalbėjo jis.
Pasak A.Brazausko, Vyriausybė intensyviai ieško galimybių, kaip išbristi iš šios situacijos ir galbūt susigrąžinti Alytaus tekstilę į valstybės rankas. Tačiau kada šis klausimas bus išspręstas, premjeras negalėjo pasakyti.
Naujausi komentarai