Seimo Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija siūlo leisti išsaugoti Lietuvos pilietybę asmenims, gyventi į užsienį išvykusiems po 1990 metų.

„Tikimės, kad tai nebus dar viena konstitucinė aklavietė, nes Pilietybės įstatyme galėtų būti numatytas taip pat atskiras atvejis“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkas parlamentaras Paulius Saudargas.

JAV lietuvių bendruomenei bei Pasaulio lietuvių bendruomenei atstovaujanti komisijos pirmininkė Dalia Puškorienė apgailestavo, kad diskriminuojama grupė lietuvių, kurie palaiko glaudžius ryšius su Tėvyne, čia turi giminių, pranešė Lietuvos radijas.

„Mums labai graudu, kad šita grupė išskirta iš šito įstatymo“, – sakė ji.

Aurelija Norienė iš Belgijos tikisi, kad Lietuvos politikai turės politinę valią neatskirti nuo Lietuvos tuos, kurie iš jos išvažiavo po 1990 metų.

„Ryšiai su Lietuva mums labai svarbūs. Tikimės, kad mums bus suteikta galimybė tuos ryšius palaikyti. (...) Mes išvažiavome būdami lietuviais, mes norime pasilikti lietuviais. Labai nesinorėtų, kad kitos šalies pilietybės priėmimas būtų laikomas netgi kaip koks nusikaltimas, dėl kurio būtų atimama Lietuvos pilietybė“, – sakė A. Norkienė.

Angelė Nelsienė iš JAV teigė, kad po 1990 metų išvykusiems emigrantams labai svarbu dalyvauti Lietuvos gyvenime ir būti visaverčiais piliečiais.

„Jie nori balsuoti, jie pažįsta savo vietovėse kandidatuojančius kandidatus, jie galvoja ateityje sugrįžti į Lietuvą. Mes apeliuojame į Seimą, kad Pilietybės įstatymas būtų pataisytas taip, kad lietuvių kilmės asmenys galėtų išlaikyti Lietuvos pilietybę“,- sakė A. Nelsienė.

Balandžio 20-24 dienomis Seimo rūmuose posėdžiavo Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija.

Komisija teikia Seimui ir kitoms valstybės institucijoms pasiūlymus, kaip stiprinti valstybingumą ir demokratinių tradicijų puoselėjimą.