Santykius su Lenkija reikia išlaikyti strateginės partnerystės lygmenyje, ketvirtadienį susitikusi su Lietuvos diplomatinių atstovybių vadovas sakė Seimo pirmininkė Irena Degutienė.

Stiprinti strateginę partnerystę parlamento vadovė siūlė bendradarbiavimo sritis atskiriant nuo einamųjų dvišalių problemų, praneša Seimo Ryšių su visuomene skyrius.
"Strateginės partnerystės ryšių su Lenkija stiprinimas turi remtis formule: strateginės bendradarbiavimo sritys turėtų būti atskirtos nuo einamųjų dvišalių santykių problemų", - pranešime cituojama I.Degutienė.

"Negalime pasiduoti bandymams dirbtinai aštrinti kasdieninius klausimus ir turime neleisti, kad Lietuvos vidaus dialogas su tautinėmis bendruomenėmis priklausytų nuo dvišalių santykių su viena ar kita valstybe. Visus klausimus galima spręsti kalbantis ir girdint vieni kitus", - kalbėjo parlamento vadovė.

Po susitikimo su ambasadoriais I.Degutienė žurnalistams taip pat sakė apgailestaujanti, kad aukštas pareigas ėję Lietuvos politikai ir pareigūnai kaimynams išdalijo daug pažadų, bet nepadarė visko, kad juos įgyvendintų.
"Kitas dalykas, apgailestauju, kad dvidešimt metų mūsų aukštieji politikai daug žadėjo, tačiau niekas nepadarė konkrečių veiksmų, ir mes atsidūrėme tokioje, sakykime, aklavietėje", - tvirtino parlamento vadovė.

Ji pabrėžė, kad kitataučių vardų ir pavardžių dokumente rašyti negalima kitaip kaip lietuviškais rašmenimis, nes tai numatyta Konstitucijoje.
"Per tą laiką tie, kas žadėjo, nieko nepadarė - galbūt buvo galima kalbėti apie Konstitucijos korekciją, pakeitimą ir ieškoti realių veiksmų, kaip tas problemas spręsti", - svarstė I.Degutienė.

Anot jos, tas pat yra ir su vietovardžių rašyba. Valstybinės kalbos įstatymas nurodo, kad viešieji užrašai turi būti rašomi lietuviškai.

"Pagal šiandieninę teisinę bazę mes taip ir elgiamės. Per tuos dvidešimt metų buvo daug kalbų, bet nebuvo jokių realių veiksmų", - teigė Seimo pirmininkė.
Pastaraisiais metais Lenkija ne kartą kritikavo Lietuvą dėl lenkų tautinės mažumos padėties. Lietuva priekaištus vadina nepagrįstais.

Lietuvos lenkų tautinė mažuma siekia, kad galėtų dokumentuose originalo kalba rašyti pavardes, įteisinti dvikalbius gatvių pavadinimus, o didelio pasipriešinimo sulaukė naujas Švietimo įstatymas, kuris visiems, ir lietuviškų, ir tautinių mažumų mokyklų abiturientams, numato vienodą lietuvių kalbos egzaminą.