Aštriašnipių eršketų metinukai paleisti tęsiant šių karališkų žuvų išteklių atkūrimo ir gausinimo Lietuvos upėse darbus. Kita dalis žuvų į šalies upes bus išleista rudenį.

Įžuvinti aštriašnipiai eršketai Vakarų regiono žuvivaisos skyriuje Rusnėje paauginti iš lervučių, kurias pernai Žuvininkystės tarnybai dovanojo Vokietijos valstybinis žemės ūkio ir žuvininkystės tyrimų institutas.

Pasak pranešimo, šiemet iš Vokietijos vėl planuojama atsivežti apie 100 tūkst. aštriašnipių eršketų lervučių.

Vidutinis šią savaitę į šalies upes išleistų aštriašnipių eršketų svoris siekia apie 550 gramų. Praėjus 15–20 metų, šių žuvų svoris gali siekti net iki 100 kilogramų. Tikimasi, kad subrendę aštriašnipiai eršketai grįš į Lietuvos upes neršti.

Kol tai įvyks, Rusnėje toliau formuojama motininė banda tolimesniam dirbtiniam aštriašnipių eršketų veisimui Lietuvoje. Didžiausias šiuo metu skyriuje užaugintas reproduktorius sveria 47 kilogramus, jis yra 10 metų amžiaus. Ikrus iš lytiškai subrendusių eršketų specialistai tikisi išgauti po 4–5 metų, nors natūraliai gamtoje aštriašnipiai eršketai subręsta per dvigubai ilgesnį laiką.

Visos šiemet į laisvę išleistos žuvys buvo pažymėtos išoriniais žymekliais, ant kurių yra šalies kodas, identifikacinis numeris ir kontaktinis telefono numeris. Sugavus aštriašnipį eršketą prašoma paskambinti nurodytu numeriu. Suteikta informacija žuvivaisos specialistams ir mokslininkams padeda stebėti žuvų kelionę į Baltijos jūrą, sužinoti, kur ir kokiu greičiu migruoja ženklintos žuvys, kaip jos auga.

Šios rūšies eršketų atkūrimu Baltijos jūroje jau ne vienerius metus rūpinamasi tarptautiniu mastu. Išteklių atkūrimo darbus inicijavo Vokietijos Leibnico vidaus vandenų ir ekologijos instituto Berlyne specialistai, vėliau prie jų prisijungė Lenkijos žuvininkystės specialistai, o nuo 2011 metų – Žuvininkystės tarnyba.

Šiemet į Lietuvos upes numatyta įveisti apie 21 tūkst. įvairaus amžiaus aštriašnipių eršketų.