Gynimo taryba taps bedantė Pereiti į pagrindinį turinį

Gynimo taryba taps bedantė

2007-11-21 09:00
Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

Prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba (VGT) nebeteks teisės priiminėti sprendimų svarbiausiais su nacionaliniu saugumu susijusiais klausimais. Ji galės nagrinėti tik su karyba susijusias problemas.

Seimas netrukus turėtų priimti įstatymus, gerokai apribojančius VGT įgaliojimus. „Siekiama suderinti VGT funkcijas su Konstitucijos 140 straipsniu, įtvirtinančiu, kad ši taryba „svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės gynybos klausimus“. Ji neturėtų svarstyti šalies nacionalinio saugumo užtikrinimo klausimų“, – pristatydamas projektą kalbėjo Seimo narys Rimantas Smetona.

Projektą pasiūlęs konservatorių frakcijos narys Jurgis Razma įsitikinęs, kad pagal dabar veikiančią tvarką VGT kompetencijos ribos yra „nepagrįstai išplėstos, ypač turint galvoje, kad jos narys su sprendžiamojo balso teisę yra kariškis – Lietuvos kariuomenės vadas“. J.Razmos nuomone, kariškis neturėtų spręsti įvairių politinių klausimų, kurių kartkartėmis imasi VGT. Todėl, pasak parlamentaro, VGT turi būti nagrinėjami tik su karyba ir valstybės gynimu susiję reikalai.

Projektas dėl VGT įgaliojimų susiaurinimo atsirado po to, kai Prezidentas Valdas Adamkus praėjusį pavasarį teikė šiai tarybai svarstyti klausimus, susijusius su į skandalo verpetą patekusiu Valstybės saugumo departamentu. Anksčiau ši taryba ėmėsi ir kitų su nacionaliniu saugumu susijusių reikalų – susitarimų su Rusija dėl elektros energetikos, „Mažeikių naftos“ pardavimo „Williams“ ir „Jukos“, galimų ankstesnio Prezidento Rolando Pakso neteisėtų sąsajų su prieštaringos reputacijos asmenimis bei kitų klausimų.

Projektas ne visiems patiko

Pagal siūlomus projektus, VGT nebebūtų vadinama viena iš nacionalinį saugumą užtikrinančių vykdomųjų institucijų, netektų įgaliojimų svarstyti ir teikti Vyriausybei Nacionalinio saugumo strategijos, nebekoordinuotų žvalgybos tarnybų veiklos ir nebeteiktų rekomendacijų dėl žvalgybos veiklos užduočių, nevertintų, ar į Lietuvą ateinantis stambus užsienio investuotojas atitinka europinius ir transatlantinius kriterijus.

Ne visiems Seimo nariams patinka, kad iš VGT norima atimti dalį įgaliojimų. „Man neaišku, kokia yra siūloma gynybos doktrina? Šiaip, gynyba niekaip negali būti atsieta nuo nacionalinio saugumo užtikrinimo. Nacionalinis saugumas yra pakankamai plati sąvoka, apimanti ir politinį, ir ekonominį, ir kitokį saugumą“, – sakė Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūnas Vytautas Bogušis.

Seimo teisininkų nuomone, Konstitucija nuostata „svarsto ir koordinuoja valstybės gynybos klausimus“ gali reikšti tai, kad įstatymu gali būti nustatyti pakankamai platūs šios sąvokos išaiškinimai. Tad teisininkai tikri, kad įstatymu gali būti nustatyta, jog į valstybės gynimo klausimus įeina ir nacionalinio saugumo užtikrinimo problematika, kurią VGT galėtų svarstyti.

Atsiras kitokios tarybos?

Bet dauguma Seimo narių su siūlomų projektų oponentais nesutiko ir pritarė teisės aktų pateikimui bei būsimam svarstymui.

Pasak parlamentaro Henriko Žukausko, jeigu Prezidentas nori turėti patariamąjį organą nacionalinio saugumo klausimais, jis galėtų savo dekretu sudaryti tokią tarybą, į kurią įeitų visi tie patys pareigūnai, kaip ir į VGT, išskyrus kariškius. „Gali būti sudaryta ir Užsienio politikos koordinavimo taryba. Beje, tokia jau veikė, bet kažkodėl buvo išformuota“, – tvirtino politikas.

VGT įgaliojimus susiaurinančius įstatymus žadama priimti dar šiemet arba kitų metų pradžioje.

Naujausi komentarai

Komentarų nėra

Daugiau naujienų