Generalinei prokurorei siekiant pareikšti įtarimus buvusiam Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkui Sauliui Skverneliui dėl kyšininkavimo, ketvirtadienį Seimas panaikino jo teisinę neliečiamybę. Savo ruožtu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) galutinai konstatavo, kad buvęs Alytaus rajono meras ir tarybos narys Algirdas Vrubliauskas pagrįstai nuteistas „čekiukų“ byloje. Tarp svarbiausių aktualijų ir policijos paskelbti duomenys. Pranešama, kad sukčiai šiemet iš šalies gyventojų išviliojo jau beveik 10 mln. eurų.
LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS
Seimas panaikino buvusio Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderio S.Skvernelio teisinę neliečiamybę. Už politiko imuniteto panaikinimą balsavo 102, prieš – 1, susilaikė – 2 parlamentarai. Šiuo klausimu į Seimą Generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi antradienį. Anot jos, įtariama, kad S. Skvernelis galėjo priimti ne mažiau kaip 51 tūkst. eurų kyšį grynaisiais pinigais. Savo ruožtu pats politikas sutiko, kad jo neliečiamybės klausimas būtų sprendžiamas supaprastinta tvarka. Tiesa, įtarimus jis neigė. Ketvirtadienį sakydamas kalbą iš Seimo tribūnos, S. Skvernelis graudinosi ir teigė, kad jo politinė karjera yra baigta. Politikas tikino svarstantis galimybę atsisakyti parlamentaro mandato, bet bent kol kas žada toliau eiti Seimo nario pareigas.
Opozicija prašys Valstybės gynimo tarybos (VGT) įpareigoti Vyriausybę pasiruošti įvairiems šalies gynybos scenarijams. Iniciatyva kilo po to, kai opozicija iš premjerės Ingos Ruginienės neišgirdo atsakymų į klausimus dėl planų A, B ir C, apie kuriuos ji užsiminė prieš kelis mėnesius. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje esą tik pristatytas scenarijus, kur Lietuva ginasi su sąjungininkais, o apie alternatyvas nekalbėta. Be to, kaip pažymėjo opozicija, pati ministrė pirmininkė apie visa tai kalbėjo mažiausiai. Kreipimąsi į VGT pasirašė konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ir Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) panaikino iš parlamento trauktis nusprendusio demokrato Giedrimo Jeglinsko Seimo nario mandatą. Komisija taip pat patvirtino, kad parlamente atsiradus laisvai vietai, Seimo nario mandatas suteikiamas pirmai už brūkšnio sąraše per rinkimus likusiai demokratų atstovei Vilijai Targamadzei. Apie sprendimą trauktis iš aktyvios politikos G. Jeglinskas pranešė pirmadienį. Politikas darbą tęs kaip gynybos ekspertas – jungsis prie Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) geopolitikos analitinio centro „Atlantic Council“ bendradarbių tinklo bei Varšuvos saugumo forumo aukšto lygio darbo grupės.
Už 150 eurų pasisavinimą nuteista buvusi Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos direktorė Indra Tamašauskienė kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT) Strasbūre. Moteris Strasbūro teismui taip pat skundžiasi dėl pažeistos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą. 2024 m. balandį Apeliacinio teismo nuosprendžiu buvo pripažinta, kad bibliotekos vadovei kolegė į palto kišenę įdėjo 150 eurų. Moteris buvo nuteista dėl piktnaudžiavimo, tuo metu jis buvo kvalifikuojamas kaip sunkus nusikaltimas. Nuteistajai buvo skirta 7,5 tūkst. eurų bauda. Jos advokatas Gintautas Danišauskas sako, kad pagal Lietuvos įstatymus ir LAT formuojamą praktiką, I. Tamašauskienė neįvykdė jokio nusikaltimo ir patraukta baudžiamojon atsakomybėn pagal įstatymus ne tik neteisingai, bet ir grubiai pažeidžiant valstybėje veikiančią teisę. Jis primena Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus „čekiukų“ bylą – pagal šį LAT precedentinį išaiškinimą, didelė neturtinė žala dėl veikų nesuderinamų su valstybės tarnyba – asmeniniais turtiniais interesais, atsiranda tik tuomet, jei pasisavinama suma viršija 12,5 tūkst. eurų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) patvirtino, kad nuogas paauglėms šokęs Algimantas Ulvidas pagrįstai nuteistas už nepilnamečių tvirkinimą. Teismas galutine ir neskundžiama nutartimi paliko galioti anksčiau teismų paskirtą realią 2 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią nuteistasis dabar ir atlieka. Tiesa, panaikinta ankstesnė teismų išvada, jog A. Ulvidas pripažįstamas recidyvistu. Vyras yra nuteistas dar vienoje panašioje byloje, jam skirta daugiau nei 6 metai laisvės atėmimo, tačiau šis nuosprendis nėra įsiteisėjęs.
LAT galutinai konstatavo, kad buvęs Alytaus rajono meras ir buvęs tarybos narys Algirdas Vrubliauskas pagrįstai nuteistas „čekiukų“ byloje. Politiko skundą teismas atmetė. A. Vrubliauskas liko nubaustas 25 tūkst. eurų bauda, jam trejiems metams atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje. Praėjusių metų lapkritį Kauno apygardos teismas A. Vrubliauską „čekiukų“ byloje pripažino kaltu dėl sukčiavimo, piktnaudžiavimo, dokumento suklastojimo ir disponavimo suklastotu dokumentu. Nustatyta, kad 2019–2022 m. politikas sistemingai klastojo dokumentus dėl neva patirtų kuro išlaidų, nors jos buvo susijusios su individualios veiklos išlaidomis. Bylos duomenimis, A. Vrubliauskas apgaule įgijo beveik 20 tūkst. eurų. Kaip anksčiau skelbė teismai, iš PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad A. Vrubliauskas kurą pildavosi dideliais kiekiais – nuo 279 iki 2,7 tūkst. litrų per kartą.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
Policijos duomenimis, šiemet sukčiai iš šalies gyventojų išviliojo jau beveik 10 mln. eurų, visgi didelio sukčiavimo atvejų augimo dėl atsiimtų antros pakopos pensijos lėšų nefiksuojama. Anot Policijos departamento atstovo Ramūno Matonio, nuo 2020 m. pastebimas 10–15 proc. sukčiavimo atvejų augimas kasmet. Nors pernai didėjimas nebuvo fiksuotas ir pradėta 7 proc. mažiau su sukčiavimu susijusių ikiteisminių tyrimų, per pirmus tris šių metų mėnesius sukčiavimo atvejų jau yra 6 proc. padidėjęs. R. Matonis aiškino, kad sukčiai siūlo apgaulingas ir nerealistišką grąžą žadančias investavimo galimybes, konsultacijas su netikrais ekspertais. Pasak policijos, didžioji dalis išviliotų lėšų nukeliauja į užsienio valstybes, todėl juos atsekti tampa itin sudėtinga. Pernai nustatyti trys skambučių centrai, sukčiavimą vykdę tarptautiniu mastu.
Seimas panaikino 2 proc. metinės gynybos obligacijų palūkanų normos lubas. Nuo šiol valstybė už didesnę palūkanų normą galės siūlyti ilgesnes nei vienerių metų laikotarpio gynybos obligacijas – kitaip sakant, didės jų pajamingumas. Už vienerių metų trukmės obligacijas būtų siūlomos 2,2 proc. dydžio palūkanos, dviejų metų trukmės – 2,3 proc., trijų – 2,4 proc. Finansų ministerijos teigimu, šios palūkanos labiau atitinka vidutines skolinimosi valstybės vardu palūkanas. Nuo 2024-ųjų spalio mėnesio pradėjus gynybos obligacijų platinimą, per 26 emisijas pirkėjai iš viso įsigijo šių obligacijų už 344,6 mln. eurų.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
Rusija naktį surengė didelio masto atakas Ukrainoje, per kurias žuvo mažiausiai 18 žmonių, daugiau nei 100 liko sužeisti. Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio teigimu, trečiadienį ir naktį į ketvirtadienį rusai į Ukrainą paleido beveik 700 dronų ir 19 balistinių bei sparnuotųjų raketų. Odesoje žuvo mažiausiai 9 žmonės, Kyjive – 4 (tarp jų ir dvylikametis berniukas), Dnipropetrovsko srityje – 4, o Charkivo – 1 žmogus. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa po šių smūgių apkaltino Rusiją „sąmoningu civilių terorizavimu“, kai „Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą patyrė nesėkmę“.
JAV Atstovų Rūmų demokratai pateikė dokumentus Pentagono vadovo apkaltai pradėti. Pateikti šeši apkaltos straipsniai, kuriuose Pentagono vadovas Pete'as Hegsethas kaltinamas „sunkiais nusikaltimais ir nusižengimais“, įskaitant karo prieš Iraną paskelbimą be Kongreso pritarimo. Viename rezoliucijos straipsnių nurodoma, kad P. Hegsethas yra atsakingas už vasario 28 d. įvykdytą smūgį Irano pradinei mokyklai, kurio metu žuvo mažiausiai 170 žmonių, tarp jų – mokiniai ir mokytojai. Apkaltos rezoliuciją inicijavo demokratė iš Arizonos Yassamin Ansari, tačiau daugumą Atstovų Rūmuose sudaro respublikonai, todėl tikimybė, kad ji bus priimta, yra nedidelė.
Rinkimus Vengrijoje pralaimėjęs Viktoras Orbanas nedalyvaus paskutiniame Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikime, pranešė jo atstovai. Pasak Vengrijos ES reikalų ministro, balandžio 23–24 d. Kipre vyksiančiame neformaliame ES valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime V. Orbanas negalės dalyvauti dėl to, kad „turės su valdžios perdavimu susijusių įsipareigojimų“. Neatvykdamas į Kiprą, V. Orbanas išvengs konfrontacijos su kitas ES šalių lyderiais, nepatenkintais dėl, be kita ko, jo toliau vetuojamos 90 mlrd. eurų paskolos Kyjivui.
(be temos)