Garsi orangutangų globėja Fredoje sodino ąžuolus

Kauno botanikos sode pasodintą ąžuolų giraitę galima pavadinti unikalia. Akcijos iniciatorė – garsi antropologė, Indonezijos orangutangų išlikimu besirūpinanti prof. Birutė Galdikas.

Neeiliniai ir sodinukai – tai garsių ąžuolų palikuonys. 

Grėsmė ir palmėms

Praėjusį šeštadienį į botanikos sodą susirinkęs gausus būrys profesorės gerbėjų ir smalsuolių turėjo galimybę kelias valandas pabendrauti su B.Galdikas, kurios gyvenimas tapo ypatingai atsakingo asmenybės požiūrio į aplinką pavyzdys.

Orangutangų reabilitacijos centrą ir Tarptautinį orangutangų fondą įkūrusi mokslininkė, kalbėdama apie miškų išsaugojimo būtinybę, pabrėžė, jog medžių ir kitos augmenijos naikintojų rankos yra suteptos gyvūnų krauju.

Tokią išvadą jį padarė, matydama, kaip sparčiai naikinami orangutangų namai – Indonezijos miškų masyvai.Mokslininkė pasakojo, kad ypatingą grėsmę Indonezijos miškams kelia sparčiai populiarėjantis palmių aliejus.

„Jo yra ir sausainiuose, ir dantų pastoje. Daugiau nei penkiasdešimtyje procentų prekybos centruose parduodamų produktų yra palmių aliejaus. Vieną kartą, ieškodama margarino, kurio gamybai nenaudojama palmių medžiaga, išnaršiau kelis prekybos centrus ir tik trečiajame radau margarino“, -- pasakojo B.Galdikas, pabrėžusi, kad neperka jokių produktų su palmių aliejumi.  

Įsteigė fondą

Ne sielotis, bet veikti įpratusi garsioji gamtosaugininkė įkalbėjo Indonezijos vyriausybę įkurti nacionalinį parką, kuriame įgyvendinama orangutangų reabilitacijos programa.

Parke įsteigtame orangutangų reabilitacijos centre įdarbinti keli šimtai vietinių gyventojų, taip čia atvyksta savanoriai ir iš Lietuvos. Įgyvendinti gamtosauginius tikslus profesorei padeda ir Ūkio bankas, kuris yra Birutės Galdikas fondo steigėjas.

Ąžuoliukų sodinimo akcijoje dalyvavo ir banko darbuotojai – Birutės Galdikas fondo direktorė Loreta Pivoriūnaitė ir Ūkio banko komercijos tarnybos vadovas Justas Babarskas. 

B.Galdikas sakė, kad orangutangai labai mėgsta giles, todėl botanikos sodo direktorei Vidai Mildažienei ji ir pasiūlė pasodinti ąžuolų giraitę.

„Tai buvo puikus sumanymas. Nusprendėme pasodinti garsių, gamtos paminklais paskelbtų Lietuvos ąžuolų (Stelmužės, Šventybrasčio ir kitų) palikuonis – genetinius klonus, gautus ir išaugintus šių medžių šakelėmis įskiepijus paprastojo ąžuolo poskiepius“, -- sakė V.Mildažienė.

Ąžuolynai nyksta

Pasak ąžuoliukų poskiepius išauginusio Kėdainių urėdijos girininko Juozo Girino, tokių sodinukų giraitė yra unikali, nes tokiu būdu ne tik puoselėjama gamta, bet ir išsaugojamas Lietuvos ąžuolų genofondas.

„Sakoma, jog ąžuolas auga 300 metų, klesti 300 metų ir nyksta 300 metų“, -- dalijosi išmintimi girininkas, vildamasis, kad pasodinti medžiai šaliuos daug amžių.

Apie ąžuolus, kaip neįkainojamą Lietuvos vertybę, kalbėjo ir profesorė B.Galdikas, pabrėžusi, kad ąžuolynų plotai Lietuvoje grėsmingai nyksta: kadaise ąžuolynai sudarė apie 20 procentų miškų, dabar – tik du.