- Jurgita Šakienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Orangutanų tyrinėtoja B. Galdikas: kur dingo patinai?
-
Orangutanų tyrinėtoja B. Galdikas: kur dingo patinai?
-
Orangutanų tyrinėtoja B. Galdikas: kur dingo patinai?
-
Orangutanų tyrinėtoja B. Galdikas: kur dingo patinai?
-
Orangutanų tyrinėtoja B. Galdikas: kur dingo patinai?
-
Orangutanų tyrinėtoja B. Galdikas: kur dingo patinai?
-
Orangutanų tyrinėtoja B. Galdikas: kur dingo patinai?
-
Orangutanų tyrinėtoja B. Galdikas: kur dingo patinai?
-
Orangutanų tyrinėtoja B. Galdikas: kur dingo patinai?
-
Orangutanų tyrinėtoja B. Galdikas: kur dingo patinai?
-
Orangutanų tyrinėtoja B. Galdikas: kur dingo patinai?
-
Orangutanų tyrinėtoja B. Galdikas: kur dingo patinai?
-
Orangutanų tyrinėtoja B. Galdikas: kur dingo patinai?
-
Orangutanų tyrinėtoja B. Galdikas: kur dingo patinai?
-
Orangutanų tyrinėtoja B. Galdikas: kur dingo patinai?
-
Orangutanų tyrinėtoja B. Galdikas: kur dingo patinai?
-
Orangutanų tyrinėtoja B. Galdikas: kur dingo patinai?
-
Orangutanų tyrinėtoja B. Galdikas: kur dingo patinai?
-
Orangutanų tyrinėtoja B. Galdikas: kur dingo patinai?
-
Orangutanų tyrinėtoja B. Galdikas: kur dingo patinai?
-
Orangutanų tyrinėtoja B. Galdikas: kur dingo patinai?
-
Orangutanų tyrinėtoja B. Galdikas: kur dingo patinai?
-
Orangutanų tyrinėtoja B. Galdikas: kur dingo patinai?
-
Orangutanų tyrinėtoja B. Galdikas: kur dingo patinai?
-
Orangutanų tyrinėtoja B. Galdikas: kur dingo patinai?
Kaune po pusantrų metų pertraukos viešėjusi pasaulinio garso antropologė, gamtosaugininkė, žymiausia orangutanų tyrinėtoja prof. Birutė Marija Galdikas studentams ir mokiniams skaitė paskaitą, dalijosi savo įžvalgomis.
Lietuviški genai
Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktarė B. Galdikas sakė, kad buvo informuota, jog į paskaitą susirinks nedaug – 20 žmonių, todėl susitikimą planavo kaip jaukų pokalbį.
„Nemanau, kad čia apie 20 studentų“, – apžvelgdama erdvią sausakimšą auditoriją juokavo B. Galdikas, baigusi psichologijos ir antropologijos studijas, turinti fizinės antropologijos ir biologijos mokslų daktarės laipsnius, dirbanti Džakartos nacionalinio universiteto ir Simono Fraserio universiteto Kanadoje, British Columbia universiteto profesore.
Per paskaitą Kaune B. Galdikas kalbėjo angliškai, bet kai ką pasakydavo ir lietuviškai – didžiuojasi savo kilme. Abu jos tėvai yra lietuviai. Pati gimė Vokietijoje, vėliau su tėvais gyveno JAV. Meilę gamtai ji įžvelgia baltiškuose, lietuviškuose savo genuose. Pasakojo apie artimą tėčio ryšį su gamta. Kai šis išeidavo į lauką ir ištiesdavo ranką, laukiniai paukščiai patys pas jį atskrisdavo.
Labai didžiuojuosi savo lietuviškomis ir baltiškomis šaknimis ir labai vertinu palaikymą bei pagalbą, kurios sulaukiu iš Lietuvos ir lietuvių.
„Labai didžiuojuosi savo lietuviškomis ir baltiškomis šaknimis ir labai vertinu palaikymą bei pagalbą, kurios sulaukiu iš Lietuvos ir lietuvių“, – sakė viešnia.
B. Galdikas mokslinis interesas nuvedė į Indoneziją, kur įkūrė orangutangų stebėjimo centrą, sukūrė ir įgyvendino septynis orangutangų tyrimų ir išsaugojimo projektus.
„Šiuo metu stengiamės sukurti koridorius patinams migruoti. Labai džiaugiamės, kad Indonezijos valdžia mums padeda išpirkinėti žemes – jau esame išpirkę 6 tūkstančius hektarų. Per paskutinius šešerius metus kartu su aštuonių vietinių gyventojų komanda esame pasodinę 800 tūkstančių vietinių medžių. Tikimės, kad iki kitų metų iš viso būsime pasodinę milijoną medžių. Vykdome edukacinę programą, kurioje jau sudalyvavo 70 tūkstančių vietinių vaikų. Taip pat, kartu su mobiliomis policijos brigadomis patruliuojame užkertant kelią brakonieriams. Darome daug, bet viską iš širdies. Vietiniai mato mūsų nuoširdumą ir labai vertina mūsų pastangas“, – kalbėjo B. Galdikas, pridūrusi, kad yra labai laiminga galiausiai atsidūrusi Indonezijoje, nors planavo keliauti į Malaiziją.
Į Borneo salą ji kvietė atvykti ir prie tyrimų prisijungti savanorius, studentus ir mokslininkus. Salėje pakilo ranka vieno studentų, jau išbandžiusių tokią galimybę.
Regimanto Zakšensko nuotr.
Žmonijos priešistorė
Profesorė paminėjo, kad orangutanai genetiškai turi daugiau bendro su mūsų protėviais nei mes su savo protėviais, nes žmonija labai evoliucionavo.
Prie orangutanų tyrinėjimo ją ir stumtelėjo domėjimasis istorija, žmogaus priešistore. Pusę šimtmečio dirbdama su šiais gyvūnais jai atskleidė ir klimato kaitos pasekmes ir geriau suprasti rūšių išnykimo procesą.
Ne paslaptis, kad orangutanų mažėja dėl kertamų miškų, prekybos jų jaunikliais, tačiau rūšių išnykimas, kalbėjo profesorė, yra tęstinis procesas, su daug dedamųjų. Rūšys neišnyksta staiga. Nykimo procesą galima sustabdyti, bet tam reikia daugybės žinių, didžiulių pastangų ir priemonės kiekvienai rūšiai – labai individualios.
„Kur dingo patinai?“ – paskaitos tema ir jos vieno iš paskutinių mokslinių straipsnių pavadinimas.
Per pusšimtį amžiaus B. Galdikas surinkti orangutanų tyrimai rodo pakitusį patinų elgesį. Jie yra keliauninkai, ilgai neužsibūna vienoje vietoje. Į tą pačią vietą anksčiau grįždavo po 7-8 metų. Patelės – sėslios, dažniausiai lieka teritorijoje, kur gimė ir augo, bendrauja tarpusavyje. Patinai – vienišiai, priešiški vienas kitam.
Orangutanai daugiausia minta vaisiais, medžių lapija, šakelėmis. Tačiau pastaraisiais metais patinai nebegrįžta atgal, o jei ir grįžta – tai tik keli. Vietoje anksčiau savo tiriamojoje teritorijoje skaičiuotų kelių dešimčių, ji su komanda aptiko vos du patinus.
Nežinome, kur jie išeina ir iš kur ateina. Bet jie nebegrįžta.
„Nežinome, kur jie išeina ir iš kur ateina. Bet jie nebegrįžta“, – apgailestavo mokslininkė.
Tik kas aštuonerius metus
B. Galdikas atkreipė dėmesį, kad populiacijos gausinimui nepadeda tai, kad orangutanų patelės mažylių susilaukti gali tik kas beveik aštuonerius metus. Per gyvenimą susilaukia vos 3-4 jauniklių. Išgyventi gali iki maždaug 55-60 metų. Subręsta 10 metų.
Pateles labiausiai domina didžiausi dominuojantys patinai. Pastarieji labiausiai vertina ne kuo jaunesnes, o vyresnes pateles. „Kuo vyresnė, tuo geresnė. Patinai eina dėl tokios iš proto“, – pasakojo viešnia. Ji pati stebėjo, kaip vienas patinas atstūmė net grybšteldamas jo dėmesį bandžiusią patraukti jauniklę ir pasirinko daug vyresnę.
Vėliau paskaitos dalyviai B. Galdikas, kurios gyvenimas ir darbai aprašyti knygose, sudėti į dokumentinius filmus, apibėrė klausimais, o drąsesniems ji suteikė galimybę dar pabendrauti ir asmeniškai priėjus po renginio.
Regimanto Zakšensko nuotr.
Pirmadienį – Tarptautinę aplinkos apsaugos dieną – B. Galdikas dalyvavo iškilmingame Prezidentinės Valdo Adamkaus bibliotekos ir Danos Gedvilienės fondo gamtosauginės premijos įteikimo šventėje. Profesorė yra šios premijos komiteto narė.
Prezidentūroje vykusio renginio metu premija buvo įteikta mokslininkei ir išradėjai prof. dr. Tatjanai Paulauskienei.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Gėdina dėl neatsakingumo: kažkas Šančiuose paliko atviros ugnies laužą
Prie Nemuno uždegti laužą gali būti visai romantiška, tačiau, jei laužas paliekamas, kyla gaisrų pavojus. Kauniečiai gėdina tuos asmenis, kurie visai šalia medžių paliko liepsnoti ugnį, o patys pavakaroję išėjo savais keliais...
-
Į Kauno dramos teatrą – tikrintis sveikatos
Minit Pasaulinę aortos dieną medikai kauniečius pakvietė į Kauno dramos teatrą, tačiau šį kartą ne žiūrėti spektaklio, o nemokamai pasitikrinti pilvo aortą. Ultragarso tyrimas užtrunka vos kelias minutes, tačiau gali išgelbėti gyv...
-
Pakaunėje – šaulių pratybos: nuo masinių muštynių iki vaikų sanatorijos evakuacijos2
Pakaunėje vyksta šaulių pratybos „Kauno rajono Tauras 2023“. Pratybų metu tikrinamas ekstremaliųjų situacijų plano efektyvumas bei kaip įvairios specialiosios tarnybos gali derinti savo veiksmus. ...
-
„Kauno dienos“ studija: ar brangs butai Kaunui pelnius UNESCO pripažinimą?7
Šiandien „Kauno dienos“ studijoje svečiuojasi Kauno m. savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas. ...
-
Holokaustas atėmė vaikystę, bet ne tikėjimą gerumu21
Antrasis pasaulinis karas, žvaigždė ant krūtinės, artimųjų netektis ir gyvenimas su pakeista tapatybe – skaudi gyvenimiška istorija, tačiau net ir joje Fruma Vitkinaitė-Kučinskienė įžvelgia šviesos. ...
-
Kauno daugiabučio gyventojai išsivadavo iš džiunglių22
Kaune yra nemažai vietų, kur medžiai visiškai užstoja daugiabučių langus. Kovo 11-osios gatvėje stovintis penkiaaukštis, pažymėtas 57-uoju numeriu – vienas tokių. Šalia jo kelis dešimtmečius augo didžiulės tujos. ...
-
Kauno IX forte – speciali instaliacija13
Rugsėjo 23 dieną bus minima Lietuvos žydų genocido diena. Pagerbiant žiaurų istorinių įvykių aukas, Kauno IX forto muziejus erdvėje atidaryta speciali instaliacija „Animitas“, praneša Kauno savivaldybė. ...
-
Pasaulį stebinantis atletas dairosi naujų iššūkių1
Tautvydas Grabauskas beveik 23 paras demonstravo neįtikimą ištvermę. Daugelio akimis, net peržengė žmogaus galimybių ribas. Tačiau po finišo 46-erių atletas verkė, kaip pats juokauja, lyg mergaitė. Drauge su juo džiaugsmo ašara...
-
Stagnacija nesibaigia: lenktynių trasa merdi26
Prieš metus ministrai dideliu greičiu vežioti lenktynių trasa Kačerginėje, kad pamatytų, kokia ji nelygi. Paskui pasirašytas trasos atnaujinimo memorandumas, tačiau iki šiol čia niekas nepasikeitė. ...
-
Vairuotojams prireiks kantrybės: bus ribojamas eismas ties Amalių pervaža13
Nuo rugsėjo 25 d. Ateities plento kilpoje, ties Amalių geležinkelio pervaža, dėl Pietrytinio aplinkkelio statybos dviem mėnesiams transporto srautą reguliuos abipus pastatytas šviesoforas. Vykdant kasimo darbus ir statant viadukus, automobiliai j...