- Jurgita Šakienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Orangutanų tyrinėtoja B. Galdikas: kur dingo patinai?
-
Orangutanų tyrinėtoja B. Galdikas: kur dingo patinai?
-
Orangutanų tyrinėtoja B. Galdikas: kur dingo patinai?
-
Orangutanų tyrinėtoja B. Galdikas: kur dingo patinai?
-
Orangutanų tyrinėtoja B. Galdikas: kur dingo patinai?
-
Orangutanų tyrinėtoja B. Galdikas: kur dingo patinai?
-
Orangutanų tyrinėtoja B. Galdikas: kur dingo patinai?
-
Orangutanų tyrinėtoja B. Galdikas: kur dingo patinai?
-
Orangutanų tyrinėtoja B. Galdikas: kur dingo patinai?
-
Orangutanų tyrinėtoja B. Galdikas: kur dingo patinai?
-
Orangutanų tyrinėtoja B. Galdikas: kur dingo patinai?
-
Orangutanų tyrinėtoja B. Galdikas: kur dingo patinai?
-
Orangutanų tyrinėtoja B. Galdikas: kur dingo patinai?
-
Orangutanų tyrinėtoja B. Galdikas: kur dingo patinai?
-
Orangutanų tyrinėtoja B. Galdikas: kur dingo patinai?
-
Orangutanų tyrinėtoja B. Galdikas: kur dingo patinai?
-
Orangutanų tyrinėtoja B. Galdikas: kur dingo patinai?
-
Orangutanų tyrinėtoja B. Galdikas: kur dingo patinai?
-
Orangutanų tyrinėtoja B. Galdikas: kur dingo patinai?
-
Orangutanų tyrinėtoja B. Galdikas: kur dingo patinai?
-
Orangutanų tyrinėtoja B. Galdikas: kur dingo patinai?
-
Orangutanų tyrinėtoja B. Galdikas: kur dingo patinai?
-
Orangutanų tyrinėtoja B. Galdikas: kur dingo patinai?
-
Orangutanų tyrinėtoja B. Galdikas: kur dingo patinai?
-
Orangutanų tyrinėtoja B. Galdikas: kur dingo patinai?
Kaune po pusantrų metų pertraukos viešėjusi pasaulinio garso antropologė, gamtosaugininkė, žymiausia orangutanų tyrinėtoja prof. Birutė Marija Galdikas studentams ir mokiniams skaitė paskaitą, dalijosi savo įžvalgomis.
Lietuviški genai
Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktarė B. Galdikas sakė, kad buvo informuota, jog į paskaitą susirinks nedaug – 20 žmonių, todėl susitikimą planavo kaip jaukų pokalbį.
„Nemanau, kad čia apie 20 studentų“, – apžvelgdama erdvią sausakimšą auditoriją juokavo B. Galdikas, baigusi psichologijos ir antropologijos studijas, turinti fizinės antropologijos ir biologijos mokslų daktarės laipsnius, dirbanti Džakartos nacionalinio universiteto ir Simono Fraserio universiteto Kanadoje, British Columbia universiteto profesore.
Per paskaitą Kaune B. Galdikas kalbėjo angliškai, bet kai ką pasakydavo ir lietuviškai – didžiuojasi savo kilme. Abu jos tėvai yra lietuviai. Pati gimė Vokietijoje, vėliau su tėvais gyveno JAV. Meilę gamtai ji įžvelgia baltiškuose, lietuviškuose savo genuose. Pasakojo apie artimą tėčio ryšį su gamta. Kai šis išeidavo į lauką ir ištiesdavo ranką, laukiniai paukščiai patys pas jį atskrisdavo.
Labai didžiuojuosi savo lietuviškomis ir baltiškomis šaknimis ir labai vertinu palaikymą bei pagalbą, kurios sulaukiu iš Lietuvos ir lietuvių.
„Labai didžiuojuosi savo lietuviškomis ir baltiškomis šaknimis ir labai vertinu palaikymą bei pagalbą, kurios sulaukiu iš Lietuvos ir lietuvių“, – sakė viešnia.
B. Galdikas mokslinis interesas nuvedė į Indoneziją, kur įkūrė orangutangų stebėjimo centrą, sukūrė ir įgyvendino septynis orangutangų tyrimų ir išsaugojimo projektus.
„Šiuo metu stengiamės sukurti koridorius patinams migruoti. Labai džiaugiamės, kad Indonezijos valdžia mums padeda išpirkinėti žemes – jau esame išpirkę 6 tūkstančius hektarų. Per paskutinius šešerius metus kartu su aštuonių vietinių gyventojų komanda esame pasodinę 800 tūkstančių vietinių medžių. Tikimės, kad iki kitų metų iš viso būsime pasodinę milijoną medžių. Vykdome edukacinę programą, kurioje jau sudalyvavo 70 tūkstančių vietinių vaikų. Taip pat, kartu su mobiliomis policijos brigadomis patruliuojame užkertant kelią brakonieriams. Darome daug, bet viską iš širdies. Vietiniai mato mūsų nuoširdumą ir labai vertina mūsų pastangas“, – kalbėjo B. Galdikas, pridūrusi, kad yra labai laiminga galiausiai atsidūrusi Indonezijoje, nors planavo keliauti į Malaiziją.
Į Borneo salą ji kvietė atvykti ir prie tyrimų prisijungti savanorius, studentus ir mokslininkus. Salėje pakilo ranka vieno studentų, jau išbandžiusių tokią galimybę.
Regimanto Zakšensko nuotr.
Žmonijos priešistorė
Profesorė paminėjo, kad orangutanai genetiškai turi daugiau bendro su mūsų protėviais nei mes su savo protėviais, nes žmonija labai evoliucionavo.
Prie orangutanų tyrinėjimo ją ir stumtelėjo domėjimasis istorija, žmogaus priešistore. Pusę šimtmečio dirbdama su šiais gyvūnais jai atskleidė ir klimato kaitos pasekmes ir geriau suprasti rūšių išnykimo procesą.
Ne paslaptis, kad orangutanų mažėja dėl kertamų miškų, prekybos jų jaunikliais, tačiau rūšių išnykimas, kalbėjo profesorė, yra tęstinis procesas, su daug dedamųjų. Rūšys neišnyksta staiga. Nykimo procesą galima sustabdyti, bet tam reikia daugybės žinių, didžiulių pastangų ir priemonės kiekvienai rūšiai – labai individualios.
„Kur dingo patinai?“ – paskaitos tema ir jos vieno iš paskutinių mokslinių straipsnių pavadinimas.
Per pusšimtį amžiaus B. Galdikas surinkti orangutanų tyrimai rodo pakitusį patinų elgesį. Jie yra keliauninkai, ilgai neužsibūna vienoje vietoje. Į tą pačią vietą anksčiau grįždavo po 7-8 metų. Patelės – sėslios, dažniausiai lieka teritorijoje, kur gimė ir augo, bendrauja tarpusavyje. Patinai – vienišiai, priešiški vienas kitam.
Orangutanai daugiausia minta vaisiais, medžių lapija, šakelėmis. Tačiau pastaraisiais metais patinai nebegrįžta atgal, o jei ir grįžta – tai tik keli. Vietoje anksčiau savo tiriamojoje teritorijoje skaičiuotų kelių dešimčių, ji su komanda aptiko vos du patinus.
Nežinome, kur jie išeina ir iš kur ateina. Bet jie nebegrįžta.
„Nežinome, kur jie išeina ir iš kur ateina. Bet jie nebegrįžta“, – apgailestavo mokslininkė.
Tik kas aštuonerius metus
B. Galdikas atkreipė dėmesį, kad populiacijos gausinimui nepadeda tai, kad orangutanų patelės mažylių susilaukti gali tik kas beveik aštuonerius metus. Per gyvenimą susilaukia vos 3-4 jauniklių. Išgyventi gali iki maždaug 55-60 metų. Subręsta 10 metų.
Pateles labiausiai domina didžiausi dominuojantys patinai. Pastarieji labiausiai vertina ne kuo jaunesnes, o vyresnes pateles. „Kuo vyresnė, tuo geresnė. Patinai eina dėl tokios iš proto“, – pasakojo viešnia. Ji pati stebėjo, kaip vienas patinas atstūmė net grybšteldamas jo dėmesį bandžiusią patraukti jauniklę ir pasirinko daug vyresnę.
Vėliau paskaitos dalyviai B. Galdikas, kurios gyvenimas ir darbai aprašyti knygose, sudėti į dokumentinius filmus, apibėrė klausimais, o drąsesniems ji suteikė galimybę dar pabendrauti ir asmeniškai priėjus po renginio.
Regimanto Zakšensko nuotr.
Pirmadienį – Tarptautinę aplinkos apsaugos dieną – B. Galdikas dalyvavo iškilmingame Prezidentinės Valdo Adamkaus bibliotekos ir Danos Gedvilienės fondo gamtosauginės premijos įteikimo šventėje. Profesorė yra šios premijos komiteto narė.
Prezidentūroje vykusio renginio metu premija buvo įteikta mokslininkei ir išradėjai prof. dr. Tatjanai Paulauskienei.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Parodė atnaujintą Kauno rotušę: liko tik baigiamieji darbai
Kauno miesto muziejus pravėrė virtualias duris į atnaujintą Rotušės pastatą. Po kapitalinio remonto matyti blizgančios erdvės. Skelbiama, kada Rotušė vėl bus atvira lankytojams. ...
-
Naujieji Lietuvos zoologijos sodo gyventojai – broliai zebrai
Vos prieš mėnesį laiko iš Čekijos į Kauną atvežti du broliai zebrai. Praėjus karantino laikotarpiui dryžuočiai pagaliau pasirodė lankytojams. Tiesa, gyvūnai – baikštoki, dar tik pratinasi prie aplinkos. ...
-
Surengė piketą prieš karjerą Pakarklės miške: beldėsi į tarybos narių sąžinę5
Pakaunės gyventojai nepraranda vilties, kad Pakarklės miške nebus leista kasti žvyro karjero ir bus išsaugotas didelis miško plotas. Vietiniai gyventojai surengė piketą po rajono savivaldybės langais ir pabandė tokiu būdu prisibels...
-
VST stiprina į hibridines grėsmes galintį reaguoti savo elitinį padalinį ORKA11
Viešojo saugumo tarnyba (VST) stiprina ir ketina plėsti savo elitinį padalinį „Operatyvaus reagavimo kontratakos komandą“ (ORKA), galintį reaguoti į hibridines grėsmes. VST vykdo jaunuolių atrankas į šį padalinį. ...
-
Robotikos čempionate varžytis su rusais atsisakiusiems kauniečiams – miesto apdovanojimai28
Kauno jėzuitų gimnazijos robotikos komanda „LitBot“, pademonstravusi vertybinį požiūrį Italijoje vykusiame „FIRST Tech Challenge“ Europos čempionate ir atsisakiusi varžytis su rusais, sulaukė savo gimtojo miesto įvertinimo. Ka...
-
Sklaido mitą apie teisines bėdas netinkamai suteikus pirmąją pagalbą: nepamatuota baimė4
Gegužės 1-ąją Kauno Santakoje vyks įmonių ir organizacijų pirmosios pagalbos žaidynės „Palaikau pulsą“. Pirmąkart pristatomas renginys padės tobulinti gyvybės gelbėjimo įgūdžius. Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos direkto...
-
Jautrūs sugrįžimai: net pralaimėjimas gali būti saldus
Artėjantis XII tarptautinis Balio Dvariono jaunųjų pianistų ir smuikininkų konkursas džiugina sugrįžimais – vienaip ar kitaip konkurse šiemet dalyvaus, jį stebės, vertins gerokai išaugę buvę dalyviai ir laureatai, mokytojai, ilg...
-
Į Kauną atkeliavo ženklas, primenantis apie artėjančius rinkimus26
Kauno viešojoje erdvėje atsirado didelis grotažyme pažymėtas ženklas „Aš Balsuosiu“. Šis akcentas skirtas ne tik priminti, kad šiemet gyventojai turės dalyvauti net trejuose rinkimuose, bet taip pat juose ir atlikt...
-
Vilijampolės turgavietėje iškilo velykinė morkų eglė10
Vilijampolės turgavietės prekeivius stebinęs agurkų ir moliūgų žaliaskarėmis, ne vieną išskirtinį rekordą sumušęs floristas Modestas Vasiliauskas pristatė velykinę morkų eglę. ...
-
Klaiki sukaktis: per dieną Kaune buvo išvežta ir nužudyta apie 1700 vaikų ir senolių45
Prieš aštuonis dešimtmečius įvykdytas vienas žiauriausių Kauno geto nusikaltimų. 1944 metais vadinamosios Vaikų akcijos metu per dieną iš geto buvo išvežta ir nužudyta apie 1700 vaikų ir senolių. ...