Taip ji teigė parlamentarams antradienį ruošiantis pavesti Valstybės kontrolei atlikti LRT auditą ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu.

„Pagrindinėje Audito komiteto išvadoje surašyti argumentai rodo, kad šiuo LRT auditu Seimas deda pagrindą keisti LRT kryptį iš esmės. Veiklos efektyvumo auditu nebeapsiribojama – Valstybės kontrolei formuluojama užduotis įvertinti LRT misijos, finansavimo modelio, valdysenos tinkamumą“, – BNS perduotame komentare sako visuomeninio transliuotojo vadovė.

„Nepaisant politizuotos Seimo intencijos mes tikime Valstybės kontrolės profesionalumu, nepriklausomumu ir atsparumu politinei įtakai“, – teigė ji.

Pasak M. Garbačiauskaitės-Budrienės, LRT, kaip ir anksčiau, bendradarbiaus su Valstybės kontrole „geriausiai kaip tik gali“ teikdama informaciją apie LRT veiklą.

„Labai tikimės, kad audito objektas išskirtinai koncentruosis į tai, kaip Lietuva gali kurti dar efektyvesnį ir profesionaliau dirbantį visuomeninį transliuotoją“, – teigė ji.

Dalis žiniasklaidos bendruomenės nerimauja, kad politikų inicijuojamas auditas, kaip ir prezidentą Gitaną Nausėdą per 2019 metų kampaniją kelis mėnesius konsultavusio politologo Mindaugo Jurkyno paskyrimas LRT tarybos pirmininku, gali politizuoti transliuotoją.

Be to, šalies vadovas yra pateikęs savo patarėjos Irenos Segalovičienės kandidatūrą užimti Valstybės kontrolės vadovės pareigas.

Šiuo metu LRT tarybos pavedimu taip pat atliekamas žurnalistinio turinio auditas dėl jo politinio neutralumą. Jį taip pat kritikuoja žiniasklaidos bendruomenė, nevyriausybininkai, dalis politikų.