„Kokią aš grėsmę matau iš kai kurių koalicijos partnerių kalbėjimų, tai ką girdime mes, tai būtent tą ir girdime, kad įvyks auditas, o tada pakalbėsime apie LRT finansavimą“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

„Dar neprasidėjus auditui, net nepriėmus dar Seimui sprendimo dėl paties to nutarimo ir įpareigojimo Valstybės kontrolei jį atlikti, jau kalbama apie tai, (...) kiek reikėtų tą LRT finansuoti. Tai aš matau grėsmę politizavimo paties to audito ir tokiu būdu jo diskreditavimo“, – pridūrė ji.

Taip M. Garbačiauskaitė-Budrienė kalbėjo pristatant LRT 2024-ųjų veiklos ataskaitą.

„Jeigu nori mušti, tai lazdą visada surasi“

BNS rašė, kad kovą Seimas ėmėsi svarstyti siūlymą pavesti Valstybės kontrolei iki rugsėjo 1 dienos atlikti LRT auditą. Šiuo metu projektas svarstomas Seimo komitetuose, į posėdžių salę dokumentas turėtų grįžti balandžio 17 dieną.

Minėtą nutarimo projektą inicijavo daugiau nei pusė Seimo narių, iš viso 71 parlamentaras. Idėjos autorius – „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.

Pagal projektą Valstybės kontrolė turėtų atlikti LRT 2021–2024 metų veiklos auditą ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu.

Dokumento preambulėje rašoma, kad audito reikia, nes LRT finansavimas iš valstybės biudžeto gana ženkliai auga, šiemet visuomeninio transliuotojo biudžetas sudarys 79,6 mln. eurų, 2026 metais – 87,8 mln. eurų, 2027 metais – 97,2 mln. eurų.

„Ir greta to audito yra kalbama, viena vertus, apie efektyvumo ir finansinius dalykus, ir tos pačios partijos atstovai kalba apie tai kad, na pasižiūrėsim kaip čia su politiniu neutralumu, nuomonių įvairovės užtikrinimu“, – kalbėjo M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Naujasis LRT tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas teigia tikintis, jog parlamentarai įžvelgia LRT nepriklausomumo svarbą bei pabrėžė, kad taryba stengsis užtikrinti nepriklausomumo išlaikymą.

„Jeigu nori mušti, tai lazdą visada surasi. (...) Bet aš manau, kad vis tiek yra kritinė masė mūsų parlamente, kurie supranta nepriklausomo transliuotojo svarbą“, – sakė jis.

Jeigu nori politizuoti, gali politizuoti bet ką.

„Jeigu nori politizuoti, gali politizuoti bet ką. Bet kuriuo atveju taryba ir nusiteikusi tam, kad tiek finansavimo modelis, tiek LRT veiklos nepriklausomumas nuo politikų išliktų kertiniais dalykais“, – kalbėjo M. Jurkynas.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė taip pat pabrėžė, jog keistai atrodo parlamentarų noras atlikti auditą šiemet, tačiau atmetamas siūlymas jo reguliariam kasmetiniam vykdymui.

Politinio neutralumo auditas

Tuo metu paklaustas apie vykdomą politinio neutralumo auditą, tarybos pirmininkas aiškino kol kas neturintis nei naujos informacijos, nei žinantis kada tiksliai bus pateiktos išvados.

„Kiek žinau, dar Audito rizikų valdymo komitetas turės posėdį, kuriame bus susitikimas ir ta informacija bus platesnė. Dar vėliau, balandžio 22 dieną, bus tarybos posėdis ir ta informacija, apibendrinus audito rizikų valdymo komiteto pastabas, bus pateikta tarybai. Tada mes sužinosime daugiau“, – teigė M. Jurkynas.

Pasak jo, iki šiol nepriimtas ir sprendimas dėl posėdžio, kurio metu buvo priimtas sprendimas atlikti auditą, protokolo paviešinimo, tačiau tai bus svarstomas.

„Susitikimas (su žurnalistais – BNS) vyko po kovo tarybos posėdžio. Kitas posėdis yra balandžio mėnesį. Tai taryba nebuvo susirinkusi, komitetų dar posėdžių net nebuvo. Tai jokių svarstymų, jokių sprendimų nebuvo priimta. Jeigu kas ir bus, tai bus balandžio mėnesį“, – kalbėjo M. Jurkynas.

„Tai priklauso nuo tarybos daugumos valios, bet aš atkreipiu dėmesį, kad balandžio mėnesį bus sudaryta darbo grupė, kuri būtent ir kompleksiškai pažiūrės, kiek viešumo, skaidrumo ir konfidencialumo sumažinimo, kuris yra įrašytas LRT įstatyme, mes galime padaryti juridiniais pagrindais, ne tik šiuo klausimu, bet apskritai plačiau“, – sakė jis.

Kaip rašė BNS, LRT taryba dar gruodį pavedė Vidaus audito tarnybai atlikti auditą dėl politinio neutralumo. Nerimą dėl šio audito išsakė patys LRT žurnalistai, taip pat Lietuvos žurnalistų sąjunga bei Žurnalistų profesionalų asociacija.

Profesinėms organizacijoms kilo klausimų, ar auditas nepažeis žurnalistikos laisvės principų, jos pabrėžė redakcinės nepriklausomybės svarbą.

Naujuoju LRT tarybos pirmininku išrinktas M. Jurkynas teigė, kad LRT politinio neutralumo auditas nenukreiptas prieš žurnalistų laisvę ar turinio nepriklausomumą, o taryba niekaip neketina kištis į transliuotojo žurnalistų nepriklausomumą.

Tačiau jis neatskleidė savo pozicijos sprendžiant dėl nurodymo atlikti auditą motyvuodamas konfidencialumo taisyklėmis.