Vyriausybės programa pasirašyta, tačiau niekas negali garantuoti, kad Seimas pritars visoms programoje numatytoms antikrizinėms priemonėms.

Šimtas puslapių

Daugiau kaip mėnesį trukusios naujos valdančiosios koalicijos diskusijos dėl Vyriausybės programos baigtos. Bet debatai dėl jos įgyvendinimo Seime dar tęsis.

Vakar Vyriausybės programa buvo galutinai sudėliota, keturių koaliciją sudarančių partijų deleguotų kandidatų į ministrus pasirašyta ir įregistruota Seimo sekretoriate. Paskirtasis ministras pirmininkas Andrius Kubilius šiandien ją planuoja pristatyti Seimui.

Programa surašyta į šimtą puslapių. Tik penkis jų užima kovos su finansų krize planas. Tačiau būtent jis sukėlė daugiausia ginčų.

Ypač dažnai Liberalų sąjūdis (LS) bei Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) prieštaravo siūlymams suvienodinti gyventojų pajamų, pridėtinės vertės ir pelno mokesčių tarifus, naikinti kai kurias mokesčių lengvatas ir individualaus verslo liudijimus.

Vėliau gali pasitraukti

Derybose ne visada sutardavo ne tik keturios partijos, sudarančios valdančiąją daugumą, bet ir atskiri tų partijų atstovai.

Pavyzdžiui, LiCS deleguoti ministrai neretai nerasdavo sutarimo su partijos lyderiu Artūru Zuoku, kuris prieštaravo kai kuriems Vyriausybės programos nuostatams. O į sveikatos apsaugos ministrus pasiūlytas Algis Čaplikas ir kandidatas į vidaus reikalų ministrus Raimundas Palaitis dažniausiai buvo linkę su jomis sutikti.

LS kandidatas į teisingumo ministrus Remigijus Šimašius taip pat nesužavėtas naujos Vyriausybės planais kovoti su krize. Jis krizės įveikimo planą pavadino "gulinčiųjų mušimo planu". R.Šimašius yra pripažinęs, kad rengiant Vyriausybės programą į daugelį jo siūlymų neatsižvelgta, tačiau jis esą pasiryžęs nuryti tą karčią piliulę.

Vis dėlto R.Šimašius neatmetė galimybės, kad vėliau, nesutapus jo ir koalicijos, jį delegavusios partijos, premjero, kitų ministrų požiūriams, jam gali tekti iš posto trauktis.

A.Zuokas ima erzinti

Vakar koalicijos partneriai iš liberaliojo sparno paneigė, kad gali nebalsuoti už Vyriausybės programą, jeigu joje nebus numatytos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos.

Pasak LiCS ir LS politikų, nei šių partijų, nei parlamentinių frakcijų vadovybės nesvarstė tokių Vyriausybės programos nepalaikymo akcijų galimybės. "Kas taip pasakė, aš nežinau. Negirdėjau tokių dalykų", – kalbėjo A.Čaplikas.

O A.Zuokas leido suprasti, kad panaikinus kai kurias PVM lengvatas, liberalusis sparnas gali neparemti Vyriausybės programos. Tokie A.Čapliko ir A.Zuoko "nesusikalbėjimai" gali reikšti vidinius nesutarimus partijoje dėl būsimosios Vyriausybės darbų.

Kandidatas į susisiekimo ministrus, liberalų lyderis Eligijus Masiulis priekaištavo A.Zuokui, kad jis neatvyko į antradienį vakare vykusį koalicijos partnerių pasitarimą dėl Vyriausybės programos: "Norėdamas, kad PVM lengvatos programoje būtų apgintos, jis turėjo dalyvauti posėdžiuose ir ginti savo poziciją, o ne vaikščioti po koridorius ir garsiai muštis į krūtinę sakydamas, kad gina tas pozicijas."

Gali balsuoti prieš

Koalicijos partneriai tikina, kad ligšioliniai nesutarimai dėl Vyriausybės programos neturės įtakos jos patvirtinimui, kuris numatomas kitą savaitę. Patvirtinus programą naujoji Vyriausybė gaus įgaliojimus ir galės pradėti dirbti. Skaičiuojama, kad už Vyriausybės programą balsuos apie 80 iš 141 Seimo nario. Valdančioji koalicija turi 83 parlamentarus.

Tačiau neneigiama, kad dar kiek vėliau Seime svarstant siūlymus, kaip įveikti krizę, valdančiosios daugumos partneriai ar net atskiri koalicijos atstovai gali balsuoti prieš Vyriausybės siūlymus.

A.Zuokas vakar patvirtino, kad niekas neprivers Seimo narių pakelti rankos prieš jų valią. "Turime rasti tinkamą sprendimą, o ne aklai pulti įgyvendinti jau priimtus", – tikino liberalcentristų lyderis.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas liberalas Kęstutis Glaveckas pripažino nesąs tikras, kad visi pasiūlymai dėl mokesčių, dėl kurių valdančiosios partijos sutarė derybose, bus priimti parlamente. "Lieka tikėtis, kad visos partijos suprastų pokyčių bei pasiektų susitarimų laikymosi svarbą ir tvarkingai už jas balsuos. Kitaip atsiras naujų, neplanuotų skylių biudžete", – kalbėjo K.Glaveckas, neatmetęs, kad tokiu atveju gali kilti pavojus ir pačiai koalicijai bei jos sudarytai Vyriausybei.

Vyriausybės darbai

Nuo sausio 1 d. padidinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą nuo 18 proc. iki 19 proc.

Nuo sausio 1 d. gyventojų pajamų ir pelno mokesčiai bus po 20 proc.

Nuo sausio 1 d. panaikinti visas PVM lengvatas, išskyrus šildymui.

Atsisakyti gyventojų pajamų mokesčio lengvatų. Liks tik socialiniu požiūriu pagrįstos išlygos, taip pat į taupymą orientuotos lengvatos.

Per tam tikrą laikotarpį panaikinti verslo liudijimus.

Mikroįmonėms leisti naudotis supaprastinta apskaita, palengvinti jų apmokestinimo sąlygas.

Vaiko pinigus mokėti tik socialiai remtinoms šeimoms.

Nepriemokas dirbusiems pensininkams grąžinti per 2009–2010 m.

Mažinti alkoholio ir tabako prieinamumą ir vartojimą.

2009–2010 m. į antros pakopos privačius pensijų fondus bus pervedamos mažesnės įmokos iš "Sodros" biudžeto. Nuo kitų metų įmoka sieks 3 proc.

Įvesti nekilnojamojo turto mokestį gyventojams.

Kelti algas mokytojams, kol vidutinis pedagogo atlyginimas taps 20 proc. didesnis už šalies vidutinį mėnesinį darbo užmokestį.

Šilumos kainas vartotojams perskaičiuoti kiekvieną mėnesį.

Pastatyti požeminę gamtinių dujų saugyklą Žemaitijoje, Syderių vietovėje.

Uždrausti Stabilizavimo rezervo lėšomis finansuoti nesvarbias valstybės išlaidas.