Būsimoji valdžia baiminasi, kad šalies ekonomikos būklė daug prastesnė, nei manyta, todėl rengiasi drastiškai apkarpyti išlaidas.

Gresia valstybės bankrotas

Seimo rinkimus laimėjusios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis ir būsimasis premjeras Andrius Kubilius perspėja, kad kitų metų valdžios fiskalinis deficitas gali siekti 6 mlrd. litų, jo nesumažinus šaliai grėstų bankrutuojančios Islandijos likimas.

"Jeigu bent pusė šių metų deficito (spalio 1 d. prognozuoto fiskalinio 2,7 mlrd. litų deficito – red. past.) persikels į kitus metus, tai reiškia, kad kitais metais deficitas didės dar maždaug 1,3 mlrd. litų. Tokiu atveju išlaidos (2009 m. – red. past.) viršys planuojamas pajamas jau ne 4,7 mlrd., o visais 6 mlrd. litų", – rašo A.Kubilius savo interneto dienoraštyje.

Anot būsimojo premjero, spalio pradžioje paaiškėjo šios Vyriausybės ilgai slėptas faktas, kad šių metų fiskalinis deficitas gali būti daug didesnis, nei planuota. Jis gali siekti iki 2,7 mlrd. litų, arba 2,35 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Ieškos milijardų

"Valdžiai šių metų deficitą gana sunku finansuoti, nes akivaizdu, kad šiuo metu tarptautinėse rinkose, krečiamose pasaulinės krizės, labai sunku pigiai pasiskolinti. Todėl gali būti, kad nemaža dalis šių metų valstybės išlaidų liks neapmokėta, ir tokios sąskaitos liks kitiems metams. Tai valstybės išlaidas dar labiau didins", – rašo A.Kubilius, kurio vadovaujama nauja koalicija svarsto krizės prevencijos planą.

Anot A.Kubiliaus, jau rasta galimybė sumažinti deficitą maždaug 3,5–4 mlrd. litų: 2 mlrd. – mažinant išlaidas, ir 1,8 mlrd. – pertvarkant mokesčių sistemą ir atsisakant mokestinių išimčių ir lengvatų.

Jis neatmetė, kad krizės prevencijos planą gali tekti stiprinti ir papildomomis priemonėmis: "Bet geriau skaudi realybė dabar, nei skaudi, net katastrofiška, islandiška realybė kitais metais..."

Iš ko atims?

Centro dešinės koalicijos finansų ministru kviečiamas dirbti Algirdas Šemeta prognozuoja, kad apkarpius paprastąsias išlaidas ir sumažinus valstybės institucijų darbo užmokesčio fondus būtų įmanoma sutaupyti 500–800 mln. litų.

Jo teigimu, valstybinėms institucijoms išlaidas bus siekiama sumažinti apie 15 proc.
Tačiau A.Šemeta pabrėžė, kad bus pjaunama ne visoms institucijoms iš eilės.

"Vienos jau dirba turėdamos įtemptą biudžetą, o kitos – gana laisvą, mes norėtume išlyginti, kad visų biudžetai būtų įtempti", – vakar žurnalistams Seime sakė A.Šemeta.
Jis mano, kad paprastąsias išlaidas institucijos kompensuos efektyviau vykdydamos viešąjį pirkimą.

A.Šemeta pabrėžė, kad bus panaikinta didžioji dalis gyventojų pajamų ir PVM lengvatų. Būsimoji Vyriausybė linkusi naikinti net PVM lengvatą už šildymą. Tačiau galutinis sprendimas dėl šios lengvatos likimo bus priimtas tik tada, kai bus išanalizuota, ar apsimoka ją naikinti, ir suskaičiuota, kiek atsieitų kompensacijų už šildymą socialiai remtiniems asmenims administravimas. Dabar gyventojams už šilumą taikomas 5 proc. PVM tarifas, o 13 proc. kompensuoja valstybė.

Gediminas Kirkilas, Vyriausybės vadovas:

Susiduriame su tomis problemomis, kurias mums praėjusiais metais sukėlė konservatoriai su Liberalų sąjūdžiu, padidinę valdininkų atlyginimus. Tai pagrindinis dalykas, kodėl mums prognozuojama blogesnė padėtis. Kitas neigiamas veiksnys – uždaroma Ignalinos atominė elektrinė. Mano požiūriu, ji turi būti uždaryta tik tuo atveju, jei bus kompensacija. Jeigu uždarymas nebus kompensuotas, aišku, Lietuvos ekonomikos laukia sunki ateitis.

Niūrios prognozės

Europos Komisija (EK) prognozuoja, kad visų Europos šalių artimiausius dvejus metus laukia sunkūs laikai, tačiau kol kas už kaimynes geriau besilaikanti Lietuva 2010 m. liks vienintelė, kuriai grės ne tik augimo sulėtėjimas, bet ir ekonomikos smukimas.

EK prognozėse teigiama, jog visos Bendrijos ūkio augimas šiais metais, palyginti su praėjusiais, sumažės dvigubai, tačiau sunkiausi bus 2009-ieji, kai ekonomikos augimas sulėtės iki vos 0,2 proc.

EK ataskaitoje nurodoma, jog Lietuvos ekonomikos augimas nuo pernykščių beveik 9 proc. šiemet smuks žemiau kaip 4 proc., kitais metais visiškai sustos, o 2010 m., kai visos kitos šalys jau kops į viršų, jis bus minus 1 proc.

Svarbiausia Lietuvos nuosmukio priežastis esą bus sumažėjęs vidaus vartojimas, nulemtas išorės veiksnių, taip pat Vyriausybės politikos: padidintų algų valstybinio sektoriaus darbuotojams, sumažintų tiesioginių mokesčių ir socialinių įsipareigojimų.

Lietuvos biudžeto deficitas dėl šių priežasčių, kaip prognozuojama, viršys ES rekomenduojamą 3 proc. ribą.

Augimą, anot EK, labai numuš ir sprogęs nekilnojamojo turto burbulas: investicijos į gyvenamųjų namų statybą smarkiai mažėja ir toliau mažės.

Skirtingai nei Baltijos kaimynių, Lietuvos laukia dar vienas išmėginimas – energetikos kainų šokas uždarius Ignalinos atominę elektrinę.

Prognozuojama, kad infliacija Lietuvoje kitais metais nuo dabartinių 12 proc. sumažės iki 7 proc., tačiau 2010 m. išliks ties 7,5 proc. riba.