Europa vienu balsu dar nekalba Pereiti į pagrindinį turinį

Europa vienu balsu dar nekalba

2007-03-31 00:00

Interviu “Kauno dienai” Europos Komisijos vadovas pabrėžė, kad dėl dujotiekio Baltijos jūros dugnu tiesimo bus laukiama mokslininkų verdikto

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

Interviu “Kauno dienai” Europos Komisijos vadovas pabrėžė, kad dėl dujotiekio Baltijos jūros dugnu tiesimo bus laukiama mokslininkų verdikto

Šiomis dienomis Lietuvoje lankęsis Europos Komisijos prezidentas Žozė Manuelis Barozas tvirtina, kad bus itin kruopščiai vertinamas Baltijos jūros dugnu numatomo tiesti dujotiekio iš Rusijos į Vokietiją galimas poveikis aplinkai. Europos Sąjungos vadovas leidžia suprasti, kad Komisija gali nuspręsti uždrausti šią statybą, jeigu moksliškai bus įrodytas neigiamas tokio dujotiekio poveikis Baltijos jūrai ir aplinkinėms valstybėms.

Išskirtiniame interviu “Kauno dienai” Ž.M.Barozas taip pat užsiminė, kad susitikimuose su Rusijos vadovu kels klausimą, kodėl neremontuojama naftotiekio “Družba” atšaka, kuria buvo tiekiama žaliava “Mažeikių naftai”.

Solidarumui reikia laiko

- Energetinis saugumas visuomet buvo labai svarbus Lietuvai. Pernai ši problema įrašyta ir į ES darbotvarkę. Bet ar šiandien jau galime pasakyti, kad ES energetinio saugumo klausimais kalba vienu balsu?

- Deja, kol kas taip nėra. Reikia daugiau laiko, kad būtume solidaresni. Bet padėtis dabar tikrai geresnė, nei buvo prieš kelerius metus. Esu patenkintas, kad Europos Komisija pateikė pasiūlymų dėl bendrosios energetinės politikos. Dabar dėl jų diskutuojama ir, manau, tikrai ateis laikas, kai visa Europa šiuo klausimu kalbės vienu balsu.

- Bet mūsų kaimynė Rusija, nuo kurios žaliavų esame labai priklausomi, vargu ar atsisakys savo energetinės politikos ir tokiu būdu bandys skaldyti ES.

- Mūsų kuriama bendroji energetinė politika nėra nukreipta prieš Rusiją. Šia politika tiesiog bus bandoma išspręsti energetiniame sektoriuje iškylančias problemas. Rusija turi suprasti mūsų norą, kad energetiniame sektoriuje, kaip ir visoje ekonomikoje, vyrautų skaidrumas, nediskriminavimas, atviros rinkos.

- Ar susitikimuose su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu kelsite klausimą, kodėl nenorima suremontuoti naftotiekį “Družba”?

- Be abejo, kalbėsiu apie tai, jeigu tuo metu, kai susitiksime su V.Putinu, ši problema dar nebus išspręsta.

Pakeisti sutartį nerealu

- Ignalinos atominę elektrinę (IAE) lietuviai linkę laikyti vienu savo energetinio saugumo užtikrinimo garantų. Kodėl negalėtume pratęsti jos darbo iki 2015-2016 metų, kai turėsime naują atominę elektrinę?

- Dėl to jau ne kartą diskutuota. Mums kelia nerimą šios jėgainės saugumas. Dar svarbiau, kad IAE uždarymo data įrašyta į Lietuvos stojimo į ES sutartį, kuri buvo ratifikuota visų bendrijos šalių. Sutartis yra sutartis. Ji gali būti pakeista tik visų be išimties ES valstybių sutarimu. Tai visiškai nerealu.

Todėl Lietuva turi rasti kitus kelius, kaip išspręsti galimą elektros energijos nepakankamumo problemą laikotarpiu tarp IAE uždarymo ir naujos jėgainės darbo pradžios. Lietuva labai aktyviai dirba šioje srityje, mes ją sveikiname ir tikrai padėsime, jeigu bus kokių nors sunkumų.

- Kodėl Europos Komisija taip griežtai nusiteikusi prieš aplinkkelio Lenkijoje ties Augustavu statybą, bet visiškai užmerkia akis prieš kur kas didesnėmis neigiamomis pasekmėmis ekologijai gresiantį dujotiekio Baltijos jūros dugnu statybos projektą?

- Tai dvi visiškai skirtingos situacijos. Augustavo aplinkkelio statybos projektas jau parengtas ir pradedamas įgyvendinti. Europos Komisijos nuomone, šiuo atveju yra pažeidžiami aplinkosaugos bendrijos teisės aktai. Todėl ir bus kreiptasi į Europos teisingumo teismą, kad šis pateiktų savo vertinimą.

Tuo tarpu “Šiaurės Europos dujotiekio” projektas yra dar tik parengiamojoje stadijoje. Žinoma, turi būti atlikti visi būtini poveikio aplinkai tyrimai. Jeigu jie bus neigiami, galiu jus užtikrinti, kad Europos Komisija imsis atitinkamų priemonių. Mes pateiksime savo sprendimą vadovaudamiesi objektyviais moksliniais tyrimais.

- O kaip siūlote išspręsti Augustavo aplinkkelio problemą?

- Mes suprantame, koks jautrus šis klausimas ir Lenkijai, ir visoms trims Baltijos valstybėms. Būtent todėl dabar aktyviai dirbame su lenkų pareigūnais, kad būtų rasta kokia nors išeitis. Vienas iš galimų sprendimo būdų - kuo sparčiau įgyvendinti geležinkelio projektą “Rail Baltica”.

Pesimizmui nemato pagrindo

- Komisarė Dalia Grybauskaitė šią savaitę pažėrė kritikos Lietuvai, kad ji vis blogiau panaudoja ES lėšas ir greičiausiai nesugebės įsivesti euro 2010 metais. Ar ši kritika pagrįsta?

- Bet kokia kritika, pasigirstanti iš komisarės lūpų, nėra neigiamas nusistatymas. Tai pozityvi kritika, kuri turėtų būti suprantama kaip paskatinimas Lietuvai gerinti situaciją. Iš tikrųjų Lietuva galėtų daug ką tobulinti, daryti geriau. Komisarė išgyvena dėl savo šalies ir nori, kad viskas atrodytų geriau ir judėtų sklandžiau.

- Ar tikite Europos Sąjungos ateitimi? Kiek naujų valstybių į ją dar gali įsilieti?

- Europa niekada nebuvo vieninga valstybė. Tai suverenių valstybių bendrija, vienijanti 27 tokias skirtingas ir tokias panašias šalis. Nepaisant to, ES tebėra gyvybinga. Nematau pagrindo pesimizmui dėl ES ateities.

Be abejo, problemų yra. Bet jos tikrai išsprendžiamos. Net ir tai, kad ES reformą numačiusi Europos Konstitucija nebuvo ratifikuota, negali reikšti bendrijos pabaigos. Esu tikras, kad pavyks rasti visiems priimtiną ES reformos formulę. Reforma reikalinga norint žengti į priekį.

Dėl naujų valstybių priėmimo galima pasakyti tą patį, kas buvo sakoma jums, kai ėjote į ES, - visos valstybės, atitinkančios tam tikrus nustatytus kriterijus, gali pretenduoti į bendriją. Šiuo atveju mes negalime statyti užtvarų.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų