- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sirvėtos regioniniame parke (Švenčionių raj. – aut. past.) įžiebiami deglai. „Šis atributas yra atsiradęs tarsi savaime“, – LNK žurnalistei sakė Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos vyresnysis specialistas Marius Semaška.
Būrys entuziastų pasileidžia į naktinį žygį mitologiniu tako.
„Naktinė ekskursija. Kadangi ji naktinė, šįkart kalbėjome ne tiek apie mitologiją bendrai, o apie anapusinį pasaulį, sielos dalis ir panašius įdomius dalykus“, – sakė M. Semaška.
Takas veda į protėvių pasaulį, aplink apstu mitologinių veikėjų – akmeninių skulptūrų, o jose įkūnytos senosios lietuvių dievybės ir mitologinės būtybės.
„Daugelis galvoja, kad tai yra pasakos, pasakėlės vaikams. Bet galiu pasakyti iš patirties, jog žmonės tikrai nuoširdžiai domisi. Nori sužinoti vis daugiau ir daugiau“, – sakė M. Semaška.
Simboliška – toks žygis prieš pat Vėlines. „Su mitologija vėlių kultas yra labai susijęs, nes buvo manoma, kad vėlės padeda visuose ūkio darbuose. Būtent iš čia yra atėjęs rudens sambūrių paprotys.“, – sakė etnologas Libertas Klimka.
Etnologai sako: nors Vėlinės – apie mirtį, mirusiuosius ir perša liūdesį, tai – šventė. Nes prisimenami mirusieji, meldžiamasi, degamos žvakės.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Kiti prilygina su vėlių langeliais, žvaigždėmis , kurios nusileidžia ant žemės ir vėlėms nušviečia kelią pasižiūrėti, kokia dabar ta žemė. Jie paliko kitokią, tegul pasižvalgo, kokia yra dabar“, – pasakojo etnologė Gražina Kadžytė.
Įdomu ir tai, kad žvakės kapinėse pradėtos degti tik XIX a. Prieš tai buvo deginami laužai. Anksčiau į kapines buvo nešami ir apeiginiai valgiai, su mirusiais rengiamos bendros vaišės.
„Dzūkai yra išlaikę vadinamas „grikines babkas“, „šaltanosius“ – tai yra šermenų maistas. O jeigu už stalo sėdama, tai ir kopūstienė būdavo būtinai patiekiama, avienos patiekalai“, – Vėlinių valgius vardino L.Klimka.
Mes puikiai žinome, kad nefizinė substancija nevartoja fizinių dalykų.
„Kai kuriose primityvesnėse kultūrose iki šiol galvojama, kad galbūt vėles reikia pamaitinti žmonių maistu. Bet mes puikiai žinome, kad nefizinė substancija nevartoja fizinių dalykų“, – sakė G. Kadžytė.
Pasak etnologų, lietuviai anksčiau į mirtį žiūrėjo pagarbiau ir santūriau. Ir paminklas būdavo vienas visai giminei. Vėlinės dabar taip pat kitokios.
„Dabar daugiau materialioji, o ne dvasinė pusė akcentuojama. Ir dėl to apmaudu. Geriau savo vaikams ir anūkams papasakokime apie senelius, prosenelius, jų gerus darbus, charakterį“, – patarė L. Klimka.
Anot etnologų, gėlių jūra ir brangiausi granitai kapinėse – tik antraeilis dalykas.
„Nušluoti kapai, gėlės ir žvakutės reikalingi ne mirusiems, bet gyviesiems pasirodyti prieš gyvuosius. O mirusiems reikia maldos ir atminimo “, – sakė G. Kadžytė.
O kaip dėl persirengėlių, kurie vietoj susikaupimo renkasi triukšmingas linksmybes?
„Helovinas pas mus iki šiol yra pridėtinis dalykas. Kaip svetimą dalyką paėmė, nukopijavo. Kadaise buvo „beždžioniukų diskotekos“ – pažaidė, nusibodo. Dar buvo visokiausių – ateina iš kažkur, vėl išeina. Tai ir Helovinas yra holivudinė produkcija, ne senovės“, – įsitikinusi G. Kadžytė.
„Vėlinės tai yra laikotarpis, kai reiktų šiek tiek sustoti, nustoti skubėti, susimąstyti, kad galbūt esame neamžini šioje žemėje, kad viskas – laikina. Prisiminti artimuosius, kurių galbūt nėra šalia. Ir pasirūpinti tais, kurie vis dar yra šalia“, – palinkėjo M. Semaška.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Užfiksavo, kaip automobilis išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą: laikas pabusti1
Kaune vairuotojai užfiksavo automobilį, važiuojantį prieš eismą. ...
-
Ėmėsi siūlymo, kad pilietinio pasipriešinimo kursas tarnautojams būtų privalomas3
Seimas svarstys Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovo Lauryno Kasčiūno siūlymą, kad pilietinio pasipriešinimo kursas valstybės tarnautojams būtų privalomas. ...
-
Lygė Drevernoje – ypatinga tradicija1
Paminėti rudens lygiadienį klaipėdiečiai vis dažniau važiuoja ne prie jūros, o prie marių, į Dreverną, kur kūrybingi žmonės pasistengia šventę nuspalvinti daugybe naujų patirčių. Taip šiame pamario miestelyje ir šiemet ats...
-
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų1
Lietuvos pasienyje su Baltarusija praėjusią parą nefiksuota neteisėtų migrantų, sekmadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
Vilniečiai praneša: po smarkaus lietaus skęsta gatvės8
Šeštadienio vakarą Vilnių nuplovė smarkus lietus, dėl kurio patvino nemažai gatvių. ...
-
Paradoksas: greičio matuoklių daugėja, bet ir žuvusiųjų eisme – net trečdaliu daugiau10
Kurį laiką mažėję žuvusiųjų skaičiai šalies keliuose vėl šoko į viršų. Ypač skaudžių eismo įvykių būta pavasarį. Trečdalis nelaimių įvyksta dėl per didelio greičio, o jį viršija ir išgėrę ir blaiv...
-
Kurortuose – be automobilių: nuomonės dėl tokio užmojo išsiskiria9
Kuršių Nerija dūsta nuo automobilių, tad vietos politikai nori poilsiautojus priversti palikti savas mašinas net kitapus kranto. Pirmos kalbos pasigirdo dar prieš keletą metų. Ir, panašu, kad tokia idėja virsta kūnu. Seimas i...
-
Policininkus vilios tūkstantine išmoka – žada duoti ir 20 tūkst. būstui įsigyti11
Ambicingiausia parama Lietuvoje – taip policija vadina susitarimą su Šilutės ir Tauragės valdžiomis. Šilutė trūkstamų pareigūnų ketina prisikviesti mokėdama jiems tūkstantines išmokas – 6 tūkst. eurų už atvykimą ...
-
„Sužeistų karių savaitė 2023“: bendrystė, kuri gydo
Rugsėjo 23 d. baigiasi Birštone vykusi „Sužeistų karių savaitė“. Tai renginys, skirtas traumas patyrusių karių reintegracijai skatinti, jų fizinės ir psichologinės būklės gerinimui, naujų įgūdžių ugdymui ir tarpusavio ry&sca...
-
Ištyrė ir atskleidė, kodėl pablogėjo maudyklų vandens kokybė4
Prastėjančią maudyklų vandens kokybę galėjo lemti didesnė paukščių populiacija, gausesni lietūs ar išaugę lankytojų srautai, sako Higienos institutas (HI). ...