Lietuvos ir Lenkijos santykiai yra tapę tikrų ir įsivaizduojanų lenkų mažumos lyderių įkaitu, rašoma britų savaitraščio „The Economist“ tinklaraštyje.

Vardindamas probleminius Vilniaus ir Varšuvos santykių klausimus apžvalgininkas Edwardas Lucasas (Edvardas Lukasas) mini pavardžių ir vietovardžių rašybą, žemės grąžinimą ir švietimą. Būtent pastarasis, jo nuomone, yra svarbiausias įtemptame Lietuvos ir Lenkijos dialoge.

„Lietuva stengiasi pagerinti lietuvių kalbos mokymą mokyklose ir nustatė, kad lenkiškos mokyklose daugiau dalykų būtų mokoma lietuvių kalba. Tai sukėlė smarkų vietos lenkų protestą, kuris sulaukė entuziastingo atgarsio Varšuvoje“, - rašo E.Lukasas.

Varšuvos rodomą dėmesį šiai Lietuvos lenkų keliamai problemai jis vadina problemos esme.

„Kol Lietuvos ir Lenkijos santykiai bus vietos lenkų, o ypač jų gudrių lyderių (tikrų, perdėtų ar visiškai įsivaizduojamų) nuoskaudų įkaitu, tol nesutarimai nuodys atmosferą. Vietos lenkų galimybės vietos ginčiuose prisikviesti sunkiąją artileriją iš Varšuvos Lietuvos lyderius verčia jaustis apgultais ar net išduotais: jie ima abejoti lenkų tautybės tėvynainių lojalumu pačiai Lietuvai. Geriausia, ką gali padaryti Lenkija, tai užtikrinti, kad tokios baimės neturi pagrindo“, - teigiama publikacijoje.

Blogiausių įvykių scenarijumi E.Lucaso nuomone, būtų jei Lenkijos viešoji nuomonė imtų spausti lenkų politikus laikytis dar griežtesnės pozicijos.

„Tai dar neatsitiko, ir lietuviai turi būti dėkingi už tai“, - teigia apžvalgininkas ir teigia, kad lengviausiai ištaisoma problema yra pavardžių rašyba dokumentuose.