Lietuvos oro gynybos spragas atskleidė nakties į trečiadienį incidentas. Į šalies oro erdvę įskrido dronas, o jį perimti pakelti NATO naikintuvai paleido raketą, tačiau į taikinį nepataikė.
Lietuvos kariuomenė jau ne pirmą kartą rengiamose pratybose ieško pigesnių ir efektyvesnių būdų tokiems dronams neutralizuoti.
„Tikiuosi, kad nereikės naikintuvų. Tokios priemonės galėtų neutralizuoti dronus, juos perimti, nuleisti ant žemės, naikinti ore“, – sakė krašto apsaugos viceministras Bronius Bieliauskas.
Iš viso savo produkciją kariuomenei demonstravo dešimt Lietuvos ir užsienio kompanijų.
Vienas iš pristatytų sprendimų – dronai perėmėjai, kainuojantys gerokai mažiau nei NATO naikintuvuose naudojamos raketos.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Tokie dronai perėmėjai jau pasižymėjo Ukrainoje. Jų kūrėjai teigė, kad ukrainiečiai norėtų įsigyti daugiau šių įrenginių. Vis dėlto abejojama, ar šiuo metu tai būtų tinkamiausias sprendimas Lietuvai.
„Turi būti paruošta tiek visų sensorių infrastruktūra, tiek komandos, kurios gebėtų pakankamai greitai reaguoti į atsirandančias grėsmes. Jei tai pavieniai taikiniai, interseptorius nėra pats efektyviausias būdas net numušinėti“, – aiškino „Vytis Tech“ vadovas Šarūnas Stanislovėnas.
Per pratybas buvo paleistas dronas taikinys, kurį perėmėjas sėkmingai neutralizavo ore. Kyla klausimas – ar tokia sistema galėtų numušti ir reaktyvinį „Shahed“ tipo droną?
„Šio interseptoriaus maksimalus greitis yra 300 km/h. Jei mums reikėtų vytis „Shahedą“, mes jo nepavytume, tačiau dirbame ties perėmimu bei reaktyvinių interseptorių“, – teigė Š. Stanislovėnas.
Pratybose demonstruota ir speciali radijo stotelė, skirta kariams apsaugoti nuo dronų keliamų grėsmių.
„Detektorius perima drono vaizdą analoginį ir informuoja paprastą karį apie netoliese esančią grėsmę arba draugišką droną“, – pasakojo „Ragva“ vadovas Matas Bieliauskas.
Kariuomenė pristatytas sistemas stebi, vertina ir žada išsirinkti tinkamiausias priemones.
„Dabar mes matome tuos prototipus, kurie ir verslo, ir mūsų vertinimu yra efektyvūs. Juos reikia ištestuoti praktinėje erdvėje“, – kalbėjo Lietuvos kariuomenės generolas majoras Žilvinas Gaubys.
Valdžios atstovai pripažino, kad sprendimų dėl oro gynybos nuo dronų reikėjo jau anksčiau. Žadama, kad jų įsigijimo procedūros bus spartinamos.
„Bandysime paprastinti procedūras ir viską daryti kuo greičiau. Aš manau, kad kitais metais, jei bus tinkama įranga, galėtume ją turėti pas save“, – tikino B. Bieliauskas.
Ginklų eksperto Arturo Plokšto vertinimu, rinkoje dar nėra sprendimo, kurį būtų galima užtikrintai rekomenduoti kariuomenei.
„Dar nėra tokios, kur galima būtų 100 proc. pasakyti, kad galima būtų eiti ir imti ginkluotėn. Kažkas iš to turėtų išeiti, bet nepamirškime, kad taikiniai yra labai skirtingi“, – aiškino jis.
Pašnekovo teigimu, iki efektyvaus sprendimo kol kas nueita tik maždaug penktadalis kelio. Didžiausia problema – neužtikrinamas patikimas taikinių sunaikinimas.
„Prototipus matome, o užtikrinto pataikymo nematome“, – pabrėžė A. Plokšto.
Kariuomenė taip pat akcentavo, kad antidroninės sistemos turi būti vienodai veiksmingos tiek vasarą, tiek žiemą. Kol kas ne visa išbandoma įranga pajėgi užtikrinti tokį veikimą.
(be temos)
(be temos)