- Jurgita Andriejauskaitė, Paulius Perminas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Dėstytojai reikalauja kelti algas: kainos – vakarietiškos, atlyginimai...
-
Dėstytojai reikalauja kelti algas: kainos – vakarietiškos, atlyginimai...
-
Dėstytojai reikalauja kelti algas: kainos – vakarietiškos, atlyginimai...
-
Dėstytojai reikalauja kelti algas: kainos – vakarietiškos, atlyginimai...
-
Dėstytojai reikalauja kelti algas: kainos – vakarietiškos, atlyginimai...
-
Dėstytojai reikalauja kelti algas: kainos – vakarietiškos, atlyginimai...
-
Dėstytojai reikalauja kelti algas: kainos – vakarietiškos, atlyginimai...
-
Dėstytojai reikalauja kelti algas: kainos – vakarietiškos, atlyginimai...
-
Dėstytojai reikalauja kelti algas: kainos – vakarietiškos, atlyginimai...
-
Dėstytojai reikalauja kelti algas: kainos – vakarietiškos, atlyginimai...
-
Dėstytojai reikalauja kelti algas: kainos – vakarietiškos, atlyginimai...
-
Dėstytojai reikalauja kelti algas: kainos – vakarietiškos, atlyginimai...
-
Dėstytojai reikalauja kelti algas: kainos – vakarietiškos, atlyginimai...
-
Dėstytojai reikalauja kelti algas: kainos – vakarietiškos, atlyginimai...
Prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos susirinkusi nedidelė grupė aukštųjų mokyklų dėstytojų pirmadienį reikalavo atlyginimus pakelti bent 30 procentų.
Ministerija teigia girdinti protestuotojus ir teigia, jog sprendimai dėl jų reikalavimų bus priimti vėliau.
„Siekiame, kad minimum būtų padidintas darbo užmokestis bent 30 procentų, reaguojant į susidariusią sudėtingą ekonominę situaciją“, – žurnalistams pirmadienį sakė Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) pirmininkas Sigitas Vaitkevičius.
Į protestą susirinko maždaug 10-15 dėstytojų.
Ministerija teigia, jog šiuo metu kaip tik vyksta derybų procesas su Lietuvos švietimo ir mokslo profesine sąjunga, Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos „Solidarumas“, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimu ir Lietuvos profesine sąjunga „Sandrauga“ dėl 2017 m. sudarytos Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties atnaujinimo.
Ragina atlyginimus kelti visiems
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai, susitikę su protestuoti atvykusiais LAMPSS atstovais, pabrėžė, jog visi reikalavimai yra svarstomi, o sprendimai bus priimti vėliau rudenį.
„Apie reikalavimus didinti darbo užmokestį informuota ir Finansų ministerija. Atlyginimų kėlimo galimybės bus svarstomos kiek vėliau rudenį, atnaujinus valstybės ekonominės raidos projekcijas. Taigi ir sprendimai bus priimti kiek vėliau. Svarstymams rengiamos įvairios alternatyvos, tarp jų – ir toji, kurios reikalauja profesinės sąjungos“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.
Aukštųjų mokyklų atstovai reikalauja, kad kitąmet darbo užmokestis būtų didinimas ne 10 proc., kaip numatyta ikikrizinėje Vyriausybės programoje bei partijų susitarime, o 30 procentų.
L. Balandžio / BNS nuotr.
„Jei valstybė nesusirūpins piliečiais, jeigu nesiims didinti perkamosios galios, šiandien nukentės visi – tiek piliečiai, tiek ir verslai, iš kurių perka tie piliečiai. Pirmas žingsnis, ką privalo padaryti, tai iš esmės apsvarstyti Lietuvoje kelti darbo užmokesčius, nes vartoti vakarietiškomis kainomis su prosovietiniais atlyginimais tiesiog darosi nebeįmanoma“, – teigė S. Vaitkevičius.
Pirmas žingsnis, ką privalo padaryti, tai iš esmės apsvarstyti Lietuvoje kelti darbo užmokesčius, nes vartoti vakarietiškomis kainomis su prosovietiniais atlyginimais tiesiog darosi nebeįmanoma.
LAMPSS reikalauja, kad atlyginimai būtų keliami akademikams, dėstytojams, mokslininkams ir aukštojo mokslo visiems darbuotojams.
„Tačiau iš esmės puikiai suprantame, kad Vyriausybė neturėtų apsiriboti vien tik mūsų sektoriumi, iš esmės, jei visuose sektoriuose algos neišaugs, niekaip nesukontroliuosime ekonominės krizės“, – sakė pirmininkas.
Jo teigimu, patys universitetai nėra pajėgūs didinti dėstytojams atlyginimų iš savo biudžeto, nes studentams gerokai pabrangtų studijos.
„Mes turėtume pakelti studentams 30, gal ir 40 ar 50 proc. kainą už studijas, o tai yra segmentas, kur dar ne visi uždirba ir ne visi gali susimokėti tokį įkainį. Mūsų manymu, šiandien ta visa pareiga gula ant valstybės pečių. Iš esmės, pradžioje turėtų viskuo pasirūpinti valstybė, o po to automatiškai įsijungs visos kitos sistemos“, – sakė S. Vaitkevičius.
Derasi dėl sąlygų
Anot ministerijos, parlamentinių politinių partijų susitarime dėl Lietuvos švietimo politikos numatyta, kad 2024 m. mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų vidutinis darbo užmokestis sudarytų 150 procentų šalies vidutinio darbo užmokesčio.
Kolektyvinėje sutartyje su profesinėmis sąjungomis numatyta kitąmet ir 2024 metais užtikrinti, kad būtų skiriama lėšų šių darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti ne mažiau kaip po 10 procentų kasmet.
Taip pat sutartyje numatyta, kad konkrečius darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimus ir terminus artimiausiems dvejiems metams šalys derina derybose dėl sutarties pakeitimo, rengiant atitinkamų metų valstybės biudžeto projektą.
Ministerijos duomenimis, valstybės lėšos mokslo ir studijų institucijų akademinių ir neakademinių darbuotojų darbo užmokesčiui nuo šių metų sausio augo 12,5 proc. Tam valstybės biudžete buvo papildomai skirta 28,8 mln. eurų.
Ministerijos teigimu, universitetai yra autonomiški valstybės asignavimų valdytojai ir savarankiškai sprendžia dėl lėšų panaudojimo darbuotojų atlyginimams ir kitoms reikmėms.
Nustatant dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimus, aukštosiose mokyklose nėra taikoma vieninga pareiginės algos koeficientų nustatymo schema. Tai lemia, kad dėstytojų darbo užmokestis ir darbo sąlygos aukštosiose mokyklose yra nevienodos, skelbia ministerija.
Statistikos departamento duomenimis, aukštųjų mokyklų dėstytojų atlyginimai nuosekliai didėja. Pernai antrą ketvirtį vidutinis dėstytojo atlyginimas buvo 2067 eurai. Šių metų antrąjį ketvirtį vidutinis dėstytojo atlyginimas siekė 2273 eurus iki mokesčių, tai sudaro 127,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio šalyje, rašoma ministerijos pranešime.
Valstybės asignavimai šalies universitetams ir kolegijoms per dvejus metus padidėjo beveik trečdaliu. Valstybinėms aukštosioms mokykloms skiriamų lėšų suma 2020-2022 metais augo 32,7 proc. nuo 265,1 mln. eurų iki 351,9 mln. eurų
Lietuvos mokslo tarybai skiriami valstybės biudžeto asignavimai 2020-2022 metais padidėjo nuo 19,6 mln. eurų iki 27,2 mln. eurų. Dalis šių lėšų skiriama tyrėjų veiklai finansuoti, tyrėjų karjeros plėtrai ir mobilumui, kvalifikacijos tobulinimui, skelbia ministerija.
Siekiant ginti „teisėtą interesą gauti adekvatų ekonominei situacijai darbo užmokestį“ piketą dėl per mažo užmokesčio Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS) Kaune buvo surengęs ir rugsėjo 1-ąją.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Zabarauskas svarsto dalyvauti naujuose LRT vadovo rinkimuose: sprendimą priimsiu kitą savaitę
Antradienį LRT tarybai neišrinkus naujojo generalinio direktoriaus, vienas iš kandidatų užimti šias pareigas, komunikacijos agentūros „Adverum“ vykdomasis direktorius Aistis Zabarauskas tvirtina svarstantis galimybę dalyva...
-
Vaiko teisių gynėjai kreipiasi į visuomenę: kartu ieškokime būdų stabdyti vaikų patiriamą smurtą1
Apsaugoti vaiką, padėti suaugusiesiems atpažinti netinkamą elgesį su juo, skatinti priimti pagalbą – vaiko teisių gynėjai šiame lauke veikia penkti metai. Ar visuomenė keičiasi? Be abejonės – taip. Bet mūsų šalyje vis dar...
-
Seimas: didmiesčiai ir kurortai mažos taršos zonas turės įrengti iki 2025 metų
Seimas sušvelnino įpareigojimus savivaldai įsirengti mažos taršos zonas – jas iki 2025 metų privalės turėti tik didmiesčiai bei kurortai. ...
-
Pėsčiomis iš Šiaulių į Kauną žygiuojanti Miglė įvardijo vienintelį dalyką, dėl ko nerimauja8
Šiaulių Stasio Šalkauskio gimnazijos abiturientė Miglė Jankutė nusprendė pėsčiomis nužygiuoti iki Kauno – simbolinius 137 kilometrus. Šiandien – jau antra jos žygio diena. Miglei žygiai patinka, tačiau tokį ilgą at...
-
Kandidatas į KT pirmininkus gali būti paskelbtas kitą savaitę
Kandidatas į Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkus gali būti paskelbtas kitą savaitę, sako prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas teisės klausimais Andrius Kabišaitis. ...
-
M. Garbačiauskaitė-Budrienė sieks likti LRT vadove: įvardijo, kodėl yra to verta7
Kadenciją baigianti nacionalinio transliuotojo LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ketina dalyvauti naujame generalinio direktoriaus konkurse. ...
-
Vilniaus viešajame transporte diegiama nauja sistema: dalį bilietų reiks žymėti keliskart10
Sostinės viešajame transporte už 7 mln. eurų bus diegiama nauja e. bilieto sistema: dalį bilietų reiks žymėti keliskart. ...
-
Vilniaus vystymo kompanijos vadovas S. Barauskas palieka pareigas
Sostinės savivaldybės valdomos įmonės Vilniaus vystymo kompanija generalinio direktoriaus pareigas palieka nuo 2021 metų rugpjūčio jai vadovavęs Saulius Barauskas. ...
-
A. Anušauskas: trys kariniai miesteliai Lietuvoje statomi greičiau, nei buvo planuota13
Trys kariniai miesteliai Šiauliuose, Vilniaus ir Šilalės rajonuose įrengiami greičiau, nei buvo planuota, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. ...
-
Mirė buvęs politinis kalinys, partizanas P. Rindokas-Jūrininkas2
Eidamas 94-uosius metus Tauragėje mirė partizanas, buvęs politinis kalinys Pranas Rindokas-Jūrininkas, ketvirtadienį pranešė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. ...