Vyriausybė savo atstovams derybose dėl nacionalinės energetikos bendrovės kūrimo leido elgtis pakankamai lanksčiai, tačiau tik taip, kad būtų maksimaliai apginti valstybės interesai.
Raudonasis segtuvas
Valstybės valdomų Lietuvos energijos bei Rytų skirstomųjų tinklų atstovų derybos su Maxima LT savininkų valdoma VST dėl nacionalinės energetikos bendrovės steigimo turėtų prasidėti rytoj. Tačiau vargu ar jos bus užbaigtos greitai, kaip pageidavo Ūkio ministerija.
Vakar Vyriausybė turėjo apsispręsti, kokios derybų pozicijos turėtų laikytis jos atstovai. Šį klausimą ministrai beveik tris valandas svarstė uždarame Vyriausybės posėdyje, vykusiame iš karto po atvirojo. Tokie uždari posėdžiai neoficialiai vadinami raudonuoju segtuvu, nes prieš posėdį ministrų kabineto nariams ant stalų padedami tokios spalvos segtuvai su svarstymui parengtais dokumentais. Priėmus sprendimą segtuvai surenkami ir išnešami į specialiąją Vyriausybės kanceliarijos dokumentų saugyklą.
Ūkio ministras Vytas Navickas tik prieš pat uždarąjį posėdį atvyko iš kelionės į užsienį ir pasirodė Vyriausybėje. Ministras pristatė kolegoms kelis variantus, kokia galėtų būti valstybės pozicija derybose dėl nacionalinio investuotojo kūrimo.
Neoficialiomis žiniomis, iš viso yra penki variantai, kaip galėtų elgtis Vyriausybės derybininkai. Kabineto nariai pritarė visiems jiems, leisdami derybininkams elgtis pakankamai laisvai, tačiau įpareigodami juos kuo geriau apginti valstybės poziciją ir operatyviai su ministrais derinti klausimus dėl derybų metu galimai iškilsiančių problemų.
Tikisi apginti poziciją
Ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas nepranešė, kokie yra galimi variantai, tvirtindamas, kad tai konfidenciali informacija. Nenorėkime silpninti valstybės pozicijų šiose derybose, tvirtino jis. Anot premjero, Vyriausybė pasirinko geriausią poziciją, kurią tikisi apginti.
G.Kirkilas taip pat nepatikslino, ar tarp galimų derybinių pozicijų išliko siūlymas iš Lietuvos energijos balanso išbraukti Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę ir Kauno hidroelektrinę, paliekant jas valstybės nuosavybėje. Tačiau jo nuomone, tai turi būti padaryta ateityje siekiant stipresnių valstybės pozicijų nacionalinėje energetikos sistemoje. Šis klausimas tikriausiai paliktas derybininkų apsisprendimui priklausomai nuo to, kaip seksis kalbėtis su VST.
VST norams nepakluso
Vienas kabineto posėdyje dalyvavusių pareigūnų dienraščiui neoficialiai užsiminė, kad Vyriausybė nenustatė konkretaus akcijų pasiskirstymo būsimoje nacionalinėje energetikos bendrovėje. Tačiau bus stengiamasi pasiekti, kad VST neturėtų tokio paketo, kuris leistų blokuoti esminius jos sprendimus.
Tai reiškia, kad valstybės derybininkai iš esmės įpareigojami pasiekti, jog VST turėtų mažiau kaip 33,34 proc. visų būsimos bendrovės akcijų. Ar tai pavyks, parodys derybos. Kita vertus, kai kurie parengtieji derybų scenarijai leidžia VST gauti kiek didesnį akcijų paketą, tačiau akcininkų sutartyje tuomet turi būti įrašyti įvairūs apribojimai privataus segmento veiklai, pavyzdžiui, draudimas VST savininkams pasitraukti iš naujos atominės elektrinės statybos projekto bent penkeriusdešimt metų, parduodant savo energetinį verslą.
Apribojimai bus numatyti akcininkų sutartyje, užsiminė G.Kirkilas.
Bene vienintelis premjero oficialiai patvirtintas dalykas buvo tas, kad nebus sutikta su neseniai VST savininkų pasiūlytu variantu būsimąjį nacionalinį investuotoją kurti ne Lietuvos energijos pagrindu, bet kuriant naują patronuojančią įmonę. Bus daroma pagal Atominės elektrinės įstatyme numatytą modelį, tai yra kuriant nacionalinę bendrovę Lietuvos energijos pagrindu, nukirto ministras pirmininkas.
Naujausi komentarai