- Vaida Milkova
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kokius iššūkius demokratijai kelia socialiniai tinklai ir burbulai, ką reiškia demokratinė revoliucija ar demokratinė atminties kontrolė? Atsakymų į šiuos klausimus ieškoma Molėtų rajone, Alantoje, vykstančiame intelektualinio sąjūdžio "Santara-Šviesa" suvažiavime.
Ne tik apie laisvę
"Ko vertas liberalizmas, jei jis kalba tik apie laisvę?" – šiais prieš kelis dešimtmečius išsakytais sociologo, kultūros antropologo Vytauto Kavolio žodžiais pradėtas išeivijos ir Lietuvos lietuvius vienijančio intelektualų sambūrio suvažiavimas.
Dvi kadencijas šaliai vadovavęs prezidentas Valdas Adamkus, kreipdamasis į susirinkusiuosius, pabrėžė, kad prieš daugiau kaip pusę amžiaus gimusi "Santaros-Šviesos" tradicija tęsiama naujomis idėjomis, su naujais veidais.
"Šviesaus atminimo santarietis Leonidas Donskis viešoje paskaitoje kalbėjo: neišugdysite gero mokslininko vien perdavę žinias, būtina perduoti ir patirtį, vertybes, orientyrus. Kalbant apie vertybes – politika niekada nebus vien faktų ir skaičių suvestinė. Būtent moralinis, vertybinis pasirinkimas faktus paverčia gyvenimo dalimi, – V.Adamkus prisipažino nepraradęs tikėjimo, kad politika gali būti graži. – Ir viešasis gyvenimas gali būti gražus. Prisiminkime tautinį sąjūdį. Tai buvo ne tik prasminga, vertinga, bet ir gražu. Panašių pavyzdžių Europoje rasime nemažai."
Prezidentas prisistatė esąs ne tik vienas iš "Santaros-Šviesos" pradininkų, bet ir jos mokinys: "Čia gavau tolerancijos, bendrystės, liberalumo ir tautiškumo pamokas. Esu tikras, kad "Santara–Šviesa" ir dabar yra tai, iš ko galime pasimokyti."
Įvardijo siekius
Išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda buvo paprašytas nubrėžti ateinančių penkerių metų Lietuvoje kontūrus. "Paskutinį kartą jūsų sambūryje lankiausi 2008 m. kaip ekonomistas, tai buvo prieškrizinis laikotarpis. Labai nenorėčiau, kad iš to būtų išvestos kažkokios paralelės. Gyvename nebūtinai 10–11 metų ciklais", – apie periodiškai pasikartojančias ekonomikos krizes užsiminė G.Nausėda.
Per artimiausius penkerius metus jis teigė sieksiantis taikesnės, teisingesnės ir žalesnės Lietuvos. G.Nausėda užsiminė apie išėjimą iš socialinių burbulų: "Esame pasinėrę kas į feisbuko ar kitų socialinių tinklų, kas į intelektualinius burbulus, iš kurių sunkiai bendraujama. Ten tiesiog mėtomasi vienas į kitą, vyksta apkasų kovos. Burbulai formuojasi ir fizinėje aplinkoje – ir čia, Alantoje, esame burbule. Mano tikslas yra skatinti išeiti iš tų burbulų. Pavyzdžiui, surengti diskusiją, kurioje dalyvautų Katalikų bažnyčios ir seksualinių mažumų atstovai."
Anot išrinktojo prezidento, jei pavyktų nueiti nuo vadinamosios socialinių burbulų kultūros ir atsirastų normali diskusija tarp kitaminčių, jei atsisakę minėtos kovos atsisuktume vienas į kitą ir jis būtų įnešęs į tai tam tikrą indėlį, po penkerių metų su prezidento pareigomis galėtų ramiai atsisveikinti.
Socialiniai tinklai sudaro puikias prielaidas melagingoms naujienoms sklisti labai tikslingai, nukreipiant jas į šiuo požiūriu jautriausias auditorijas.
Dezinformacijos grėsmės
Politologas, Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala pastebi, kad socialinių tinklų įtaka vis auga, egzistuoja penki pagrindiniai iššūkiai demokratijai. Pirmasis – tai poliarizacija.
"Visuomenė skaldosi ir darosi vis sunkiau susikalbėti žmonėms, gyvenantiems čia jau minėtuose skirtinguose socialiniuose burbuluose. Tai paneigia labai svarbios demokratijai bendros viešosios erdvės sąvoką. Antras iššūkis – dezinformacija. Socialiniai tinklai sudaro puikias prielaidas melagingoms naujienoms sklisti labai tikslingai, nukreipiant jas į šiuo požiūriu jautriausias auditorijas. Dabar tai daryti daug lengviau nei tais laikais, kai televizija, radijas pasiekdavo labai plačią, bet labai skirtingą auditoriją. Tuo metu melagingos naujienos ne visada suveikdavo", – palygino L.Kojala.
Trečiuoju iššūkiu jis įvardijo išplaukusią atsakomybę socialiniuose tinkluose. "Šie tinklai tampa informavimo šaltiniais, tačiau akivaizdu, kad iki šiol jie nėra taip traktuojami. Teisiškai jie matomi kaip platformos, tačiau ne kaip už turinį atsakingos institucijos. Ketvirta, socialiniai tinklai yra tapę supergalingais, – grėsmes demokratijai toliau vardijo politologas. – Feisbukas turi 1,5 mlrd. kasdienių vartotojų, apie 2 mlrd. – besinaudojančių juo kiekvieną mėnesį. Taigi, socialiniai tinklai turi didžiulę galią, tačiau, kaip ta galia atsispindi reglamentuojant teisiškai, yra atskiras klausimas. Iš viso to išplaukia penktas iššūkis – auganti nelygybė."
L.Kojala pabrėžė nesantis prieš socialinius tinklus, tačiau užsiminė, kad šių tinklų veikimas kelia klausimų santykyje su demokratijomis, kurios pradėjo kurtis dar XVIII a. "Dilema yra tai, ar palyginti neseniai susiformavusios demokratijos gali atremti šiuos iššūkius. Ir ne todėl, kad socialiniai tinklai savaime būtų kažkokia konspiracija, o dėl to, kad pasaulis keičiasi", – tvirtino politologas.
Plati programa
Į didžiausią metinį "Santaros-Šviesos" renginį studentijos ir akademinio pasaulio, kultūros, meno atstovai, politikai, kiti visuomenėje žinomi žmonės renkasi kasmet. Kelias dienas trunkančiame suvažiavime jie aptaria svarbiausias šalies kultūrinio ir visuomeninio gyvenimo aktualijas, problemas. Šiemet jis tęsis keturias dienas – iki pirmadienio.
"Santaros-Šviesos" nariai yra apibūdinę šio intelektualinio sąjūdžio misiją taip: viešai diskutuoti nebijant sakyti tiesą, mažinti provincializmo kiekį Lietuvos intelektualiojoje kultūroje, skatinti kritiškai apmąstyti visuomenės ir kultūros reiškinius, skatinti kritinį mąstymą kaip tokį.
"Santaros-Šviesos" renginiai neįsivaizduojami be laisvosios meninės dalies. Po rimtų pranešimų ir diskusijų čia vyksta parodų atidarymai, skamba muzika, eilės, vyksta šokiai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Iš Kauno oro uosto išskristi vėlavęs lėktuvas išskrido
Kauno oro uoste, viename iš orlaivių išsiskleidus avarinei išlipimo čiuožyklai, buvo atidėtas skrydis į Londoną. ...
-
Seimo etikos sargai nepradės tyrimo dėl A. Anušausko pasisakymų apie galimą korupciją7
Trečiadienį posėdžiavusi Seimo Etikos ir procedūrų komisija po diskusijų nusprendė nepradėti tyrimo dėl buvusio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko viešai išsakytų teiginių apie neva krašto apsaugos sistemoj...
-
Ukrainai prašoma aukoti ne tik pinigų, bet ir saldainių
Apie „Carito“ paramos akciją Ukrainai bei renkamas aukas LNK žurnalistė kalbėjosi su Vilniaus „Carito“ vadovės pavaduotoja Aida Karčiauskiene. ...
-
Apie apynasrį girtaujantiems baruose: norime išgyvendinti tokius „tuberkuliozės židinius“
Radviliškio rajono mero iniciatyva visame rajone draudžiama pardavinėti alkoholį iki dešimtos ryto. Draudimas apima ne tik parduotuves, bet ir visas kavines bei barus. Atrodo, viskas suprantama, bet į mūšį stojo Vyriausybės atstovas...
-
Teismo medicinos ekspertai: trūksta darbuotojų, maži atlyginimai
Sveikatos priežiūros darbuotojai po kelių valandų organizuoja akciją prie Sveikatos apsaugos ministerijos, norėdami atkreipti dėmesį į rimtas problemas: atlyginimai biudžetiniame sektoriuje neauga, darbuotojai išeina ir neateina nauji. Apie ta...
-
Kariuomenė: pratybų metu Kaune gali būti įvesta komendanto valanda – detalės neatskleidžiamos55
Lietuvos kariuomenė surengė spaudos konferenciją, kurios metu viešai nurodė, kad vykstat didžiausioms NATO pratyboms, tam tikrose Kauno ir Vilniaus teritorijose gali būti įvesta komendanto valanda. Paprašius detalizuoti, kokie pratybų vei...
-
Daugelis senjorų nežinotų, ką daryti atėjus dienai „X“: esame jėga, kuri turi būti informuota2
Nemaža dalis vyresnio amžiaus žmonių Lietuvoje turi rūsius, tinkamus priedangoms, tačiau maždaug du trečdaliai vis tiek nežinotų, kaip elgtis grėsmės atveju. Kas antras senjoras nežino ir kur ieškoti informacijos apie pasiruošimą ne...
-
Skulptūrų parke inkilai patys neatsiranda2
Skulptūrų parkas, pritraukiantis vis daugiau lankytojų, sulaukia ir pastabų. Antai kažkas teigė pastebėjęs, esą parke gerokai sumažėję inkilų, o kai kurie likę – aplūžę ir nebetinkami sparnuočiams gyventi. ...
-
Atlikdamas tarnybinę pareigą pasiklydo policijos šuo Roksis: pareigūnai ieško kolegos11
Panevėžio apskrities policija feisbuko paskyroje pranešė apie dingusį šunį Roksį. ...
-
L. Kasčiūnas: spartinant oro gynybos vystymą, tankų pirkimas būtų vykdomas etapais4
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas siūlys stiprinti oro gynybą įsigyjant naujas vidutinio ir trumpojo nuotolio sistemas – tai reikštų, jog reikiamo kiekio tankų įsigijimas vyktų etapais, o ne iš karto. ...