Civiliniame kodekse siūloma nauja sąvoka – „artimas ryšys“

Į Civilinį kodeksą siūloma įtraukti „artimo ryšio“ sąvoką.

Tai numatantį kodekso papildymo projektą įregistravo Seimo pirmininko pavaduotojas konservatorius Paulius Saudargas kartu su kitais įvairioms frakcijoms atstovaujančiais Seimo nariais.

„Kiekvienas turi teisę, kad būtų gerbiamas jo turimas artimas ryšys su artimaisiais. Artimas ryšys – tai asmens santykis su kitu asmeniu, kylantis iš tvaraus ir pasitikėjimu grįsto asmeninio socialinio ryšio. Artimas ryšys teisines pasekmes sukelia tik įstatymų numatytais atvejais“, – numato naujos siūlomos Civilinio kodekso nuostatos.

Kodekso straipsnyje „asmens teisės į artimą ryšį pripažinimas“ taip pat siūloma numatyti, kad „artimą ryšį savaime turi šeimos nariai bei artimieji giminaičiai“.

Taip pat artimą ryšį, preziumuojama, turi „asmenys, kurie yra sudarę susitarimą dėl bendro gyvenimo, asmenys, kuriuos sieja globos ar rūpybos santykiai arba yra sudarę susitarimą dėl tarpusavio išlaikymo“.

Projektas numato, kad įstatymų nustatytais atvejais kiti asmenys gali būti pripažinti turintys artimą ryšį. Šeimos narius siejantis artimas ryšys yra, pagal siūlomą reglamentavimą, „pirmesnis nei kitais pagrindais atsiradęs ryšys.“

„Dabartiniame socialinių santykių kontekste stebimas esamų teisinių institutų nepakankamumas – yra būtinybė pripažinti ir ginti artimąjį ryšį, kuris nebūtų tik apribotas vien giminyste ar šeimos narių ribomis, bet apimtų ir tokius asmenų santykius, kurie grindžiami ilgalaikiais tvariais socialiniais ryšiais bei giliu tarpusavio pasitikėjimu. Dabartinis Civilinio kodekso reguliavimas neišskiria tokių santykių, nors socialinė realybė reikalauja juos pripažinti. Šie santykiai nėra svetimi Lietuvos teisinei kultūrai – galima prisiminti faktinį įvaikinimo pripažinimą. (...)  Faktinio artimo ryšio sureguliavimas prisidėtų prie santykių, kylančių iš brolybės, neparemtos vien artima giminyste ar santuoka, pripažinimu ir puoselėjimu, tuo prisidedant prie atskirties visuomenėje mažinimo ir kultūrinės įvairovės pripažinimo“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Jame pažymima, kad turėtų būti ginami asmeniniai, o ne vien tik turtiniai, asmenų, sudariusių bendro gyvenimo susitarimą, interesai. 

Priėmus siūlomą Civilinio kodekso pataisą, jo autorių nuomone, reikėtų pakeisti kitų  teisės aktų, pvz. Baudžiamojo proceso kodekso, Bausmių vykdymo kodekso, Civilinio proceso kodekso, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo bei kitų įstatymų nuostatas, kuriuose "būtų sureguliuotos konkrečios situacijos, kuriose artimasis asmuo turėtų tam tikras teises (pvz., teisę neliudyti prieš artimąjį teisme, teisę lankyti įkalinimo įstaigose, teisę susižinojimo gydymo įstaigose, teisę palaikų laidojimo ar kitas svarbias socialiniams santykiams teises)“.

Siūloma, kad Civilinio kodekso pataisos įsigaliotų  2022 m. liepos 1 d.

Kartu su P. Saudargu projektą teikia  įvairioms  frakcijos atstovaujantys Seimo nariai Audronius Ažubalis, Arvydas Pocius,  Valdas Rakutis, Justinas Urbanavičius, Kazys Starkevičius, Aušrinė Norkienė, Rita Tamašunienė, Beata Petkevič, Guoda Burokienė, Arvydas Nekrošius, Algimantas Dumbrava, Antanas Vinkus, Ligita Girskienė, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, Stasys Tumėnas, Robertas Šarknickas, Aurelijus Veryga, Ričardas Juška, Antanas Čepononis.

ELTA primena, kad  Seime yra įregistruotas Civilinės sąjungos įstatymo projektas, kuris reglamentuoja civilinės sąjungos įregistravimo, jos galiojimo bei nutraukimo pagrindus ir tvarką, partnerių tarpusavio turtines ir asmenines neturtines teises ir pareigas.

Projekte nurodoma, kad civilinės sąjungos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje „grindžiamas monogamijos, civilinės sąjungos savanoriškumo, partnerių tarpusavio lygiateisiškumo ir kitais civilinių santykių teisinio reglamentavimo principais“.

Įstatymo projektas numato, kad „civilinė sąjunga yra dviejų asmenų (partnerių) savanoriškas susitarimas, įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka, kuriuo jie siekia sukurti ir (ar) plėtoti, apsaugoti tarpusavio asmeninius santykius“.

Asmenys, siekiantys laisva valia įregistruoti civilinę sąjungą, turės būti sulaukę pilnametystės, nesiejami giminystės ryšių, nesudarę santuokos tarpusavyje ar su kitais asmenimis, taip pat neįregistravę civilinės sąjungos su kitais asmenimis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Pilietis

Pilietis portretas
Viską ir dabar galima daryti.Jie manipuliuoja žmonių nežinojimu.

Jūs čia rimtai?

Jūs čia rimtai? portretas
Sugyventiniai.Taip dabar vadinasi tas artimas ryšys.Sugyventiniai turtinius, paveldėjimo, pavardės suteikimo ir kitus reikalus tvarko pas notarą numatyta tvarka.Taigi dviratis yra,jo per naują išradinėti nereikia.

Lauris

Lauris portretas
Koks civilinis kodeksas psihinems iškrypeleis ne tos pakraipos iš kur gimsta vaikas iš vyro ir moters santuokos o ne iš iskrypeliu išange
VISI KOMENTARAI 10
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių