Civilinės saugos planai popieriuje – ambicingi, bet realybėje skylėti kaip sietas. Ne visos sirenos veikia, priedangų trūksta, o regionų gyventojai sako – gyvybiškai svarbi informacija jų net nepasiekia.

„Matau tame problemą, kad manipuliuojama skaičiais, pinigais, specialistais, bet neatsigręžiama, ar žmogus, dėl kurio visa tai vyksta, jaučiasi saugus, ar mato pokytį“, – sakė Vietos bendruomenių organizacijų sąjungos vadovė Eglė Juozapavičienė.

Bendruomenių atstovė sakė, kad nereikėtų milijonus skaičiuoti, kiek pinigų trūksta, o pradėti tvarkyti tai, kas jau egzistuoja. Esą bendruomenėse prasideda susiskaldymas.

„Bendruomenėse kyla nesutarimų – kodėl vieni remontuojasi rūsius, kodėl kiti neturi pinigų įsisavinti projektinių galimybių, kad rūsį pasiruoštų, neturi kaimyniškumo, kad nuspręstų visa tai daryti. Viskas gaunasi segmentiškai, prišokant“, – kalbėjo E. Juozapavičienė.

M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Jeigu didmiesčiuose žmonėms informacija ranka pasiekiama, tai kaimo vietovėse žmonės palikti likimo valiai.

„Didžiausias orientyras į pagalbą gaunančius asmenis – kalbėti apie pilietinį pasipriešinimą, kaip atrodo priedangos, supažindinti su jomis, kad krizės atveju žinotų, kur turi kreiptis pagalbos. Nes tikrai „72“ programėlės neturi, yra toliausiai nuo mokymų, patys į mokymus neis“, – aiškino „Carito“ laikinai einanti pareigas generalinė sekretorė Vaida Kasulaitienė.

„Carito“ vadovė atvira – ne didmiesčiuose ištikus krizei kiltų chaosas.

„Tikrai nežinotų, ką imti, kiltų sąmyšis. Žmonės nesuvokia, kokio daikto reikia, reikėtų supažindinti, priklausomai nuo krizinės situacijos – kur eiti, ką pasiimti, nes regionuose, jeigu tai kaimeliai, priedangos yra labai stipriai nutolusios“, – sakė V. Kasulaitienė.

LNK stop kadras.

Panevėžio vicemeras sakė, kad savivaldybės, nelaukdamos centrinės valdžios nurodymų, bando pasiekti vietinius per seniūnus, bendruomenes, nes kaimo žmogui ne skambių pareiškimų reikia, o paprasto, aiškaus žodžio.

„Žmones nėra lengva pasiekti, nors turime ir internetus, televiziją, laikraščius. Visais būdais stengiamasi, bet informacijos srautas didžiulis“, – tikino Panevėžio vicemeras Deividas Labanavičius.

Medikai, sugrįžę iš Ukrainos ir savo akimis pamatę karo sužeidimus, sakė, kad jaustųsi lyg pirmakursiai, jei nelaimė ištiktų Lietuvoje. Tuo tarpu priešgaisrinė tarnyba tikina, kad nors ir ruošiasi, bet ir čia reikia mokymų.

„Kaip reaguotume karinio konflikto metu, esant sprogmenų pavojui, užminavimui? Pradedame diskusijas su suinteresuotomis organizacijomis, jau organizuojami mokymai“, – tvirtino PAGD direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Agintas.

Specialistai sako, kad kalbant apie grėsmes svarbu nepamesti esmės – informacijos perteklius gali sukelti dar daugiau sumaišties.

„Galime pasakyti sau teisybę – žmogus turi baimių, tai žmogiška. Apie 80 procentų atėjusių į pilietinio pasipriešinimo paskaitas nori išgirsti ne ten, kur eiti, kur fronto vieta, o kas juo pasirūpins“, – aiškino Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento vadovas Virginijus Vilkelis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vidaus reikalų ministras sakė, kad geriau žmones parengti krizėms padėtų spektakliai.

„Turime eiti tikrai dideliais žingsniais – bendruomenės, spektakliai, filmai, laikraščiai, radijo laidos“, – kalbėjo vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.

Kad priedangų visiems pasislėpti trūksta, aišku jau seniai. Dabar reikalavimus atitiktų vos 350 priedangų šalyje. Antras modernizavimo etapas bus rudenį.

„Nelauksime kitų metų, darysime greičiau. Tikimės per metus įrengti virš 700 priedangų“, – teigė V. Kondratovičius.

Ministras sakė, kad tam prireiks laiko – pilnai užtikrinti piliečių saugumą nepavyktų net ir po penkerių metų. Visgi be priedangų planuojama įrengti ir papildomas 200 perspėjimo sistemų.