Yra būrelių, už kuriuos tėvams nereikia mokėti: juose vaikams leidžiama būti vaikais

  • Teksto dydis:

Prasidėjus naujiems mokslo metams daugelis tėvų ima svarstyti, kaip užimti savo atžalas po pamokų, kokios veiklos būtų ne tik naudingos, lavintų jų gabumus, bet ir padėtų atrasti save. Tenka laviruoti tarp begalinių vaikų norų ir šeimos finansinių galimybių. Kaip pasirinkti, kad ir vaikai būtų laimingi, ir tėvams atžalų veiklos netaptų finansine našta?

Namo parsineša teigiamų emocijų

Šiaulietė Lina augina devynerių metų sūnų. Šiemet jis eis į trečią klasę Šiaulių „Santakos“ ugdymo centre. Čia mokysis jau antrus metus. Pirmąją klasę vaikas baigė bendrojo ugdymo mokykloje, bet susidūrė su mokymosi sunkumais. Pasak mamos, sūnui jokia diagnozė nenustatyta, tačiau specialistai įžvelgia galimų raidos sutrikimų: berniukas lėčiau mąsto, jam sunkiau bendrauti su bendraamžiais, reikalinga individuali specialisto pagalba.

Mama džiaugiasi, kad ugdymo centre sūnus sulaukia reikalingos pagalbos, be to, turi galimybę lankyti būrelį, kuris lavina motoriką, aktyvina pažinimo procesus.

„Lankome STEAM būrelį mokykloje. Jau nuo pirmųjų dienų sūnus labai susidomėjęs, laukia kiekvieno užsiėmimo, nekantrauja, kas bus kitą savaitę. Tik teigiamos emocijos! Būrelį veda labai atsidavusi mokytoja, kuri vaikams skiria daug dėmesio, pateikia naujų įvairių užduočių, moka paskatinti, padeda, jeigu reikia pagalbos. Po užsiėmimų sūnus parsineša įvairių darbelių, paties pasigamintų interaktyvių žaisliukų, jais džiaugiasi, turi veiklos dar ir namuose“, – pasakojo specialiųjų ugdymosi poreikių turintį sūnų auginanti mama.

Ugdo stipriausias savybes

Būrelio „STEAM – kurkime ir pažinkime kartu“ vadovė Airina Šulskienė sako, kad specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus į būrelius pritraukti sudėtingiau. Jie sunkiau prisitaiko prie besikeičiančios aplinkos, naujų pedagogų, yra ne tokie drąsūs, jiems reikia ypatingo dėmesio. Dažnai tokius vaikus per daug saugo ir patys tėvai. Vis dėlto mokytoja pabrėžia neformaliojo švietimo naudą, kuri turėtų tapti pagrindiniu svertu apsisprendžiant.

„Esu biologė. Mano programos – gamtamokslinės. Tai patirtinės veiklos, kurių tikslas – kad vaikai plačiau, giliau suprastų aplink mus esančius reiškinius, gyvąją ir negyvąją aplinką. Pamokose specialiųjų poreikių turintiems vaikams dažnai trūksta dėmesio, todėl įsigilinti į temą jiems sudėtingiau. Patirtinės veiklos ir yra skirtos tam, kad vaikai patys patirtų ir suprastų. Tokios veiklos teigiamai veikia vaiko fizinę ir psichinę sveikatą“, – sako būrelio vadovė.

Pasak A. Šulskienės, neformalusis švietimas yra labai svarbus kiekvienam vaikui. Būreliuose vaikai įgyja kompetencijų, kurios vėliau jiems padeda toliau mokytis, bendradarbiauti, bendrauti. Vaikai ugdo kūrybiškumą, pažįsta save ir kitus, mokosi kritiškai mąstyti, lavina kognityvinius įgūdžius.

„Neformalus švietimas leidžia įsigilinti į tam tikrą sritį, kuri vaikui yra aktuali, įdomi, padeda įtvirtinti žinias. Taip pat padeda suvokti, kur jie yra stiprūs, ką jie geba geriausiai, padeda ugdyti stipriausias jų savybes. Aš visada tėvus perspėju, kad vaikas gali grįžti ir nelabai švarus, bet jis grįš labai laimingas. Būreliuose vaikams leidžiama būti vaikais“, – sako A. Šulskienė.

NVŠ krepšelis mažina tėvelių naštą

STEAM būrelį Linos sūnus lanko nemokamai. Jis finansuojamas neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) krepšelio lėšomis.

NVŠ krepšeliu gali pasinaudoti bet kuris vaikas, nepaisant, kurioje savivaldybėje jis gyvena. Finansavimas skiriamas tik vienam būreliui.

Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu, vieno vaiko NVŠ krepšeliui gali būti skiriama nuo 15 iki 20 eurų.

Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų NVŠ krepšelis dvigubai didesnis – siekia 34 ir 40 eurų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių