Branduolinį projektą stabdo ginčai Pereiti į pagrindinį turinį

Branduolinį projektą stabdo ginčai

2007-07-07 00:00

Naujos atominės elektrinės statybos Lietuvoje projektas jau pradiniame derybų etape susiduria su diplomatiniais ir ekonominiais sunkumais.

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

Naujos atominės elektrinės statybos Lietuvoje projektas jau pradiniame derybų etape susiduria su diplomatiniais ir ekonominiais sunkumais.

Lenkijos pusė demonstruoja savo užsispyrimą gauti kuo didesnę įtaką šiame projekte, kol kas nedalyvaudama kitų partnerių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – derybose.

Lenkijos ministras pirmininkas Jaroslawas Kaczynskis neatvyko į vakar Vilniuje planuotą keturių valstybių, dalyvaujančių naujos atominės elektrinės statybos projekte, premjerų susitikimą. Savo neatvykimą J.Kaczynskis oficialiai motyvavo vidaus politinėmis problemomis šalyje. Tačiau „Kauno dienai“ nepavyko vakarykštėje oficialioje Lenkijos premjero darbotvarkėje rasti susitikimų ar pasitarimų, susijusių su politinių problemų sprendimu.

Lietuvos premjeras Gediminas Kirkilas tvirtino, kad Lenkija neatsisako savo dalyvavimo projekte, tačiau paprašė daugiau laiko susipažinti su Lietuvos Seimo vos prieš kelias dienas priimtu ir Prezidento pasirašytu naujos branduolinės elektrinės statybos įstatymu.

G.Kirkilas taip pat leido suprasti, kad lenkų pusė nėra patenkinta jai skiriamų naujos elektrinės akcijų skaičiumi. „Visos projekte dalyvaujančios pusės sutinka, kad Lietuva privalo turėti 34 proc. akcijų. Priešingu atveju mums tiesiog nebus duotas leidimas tą jėgainę statyti. Likusios akcijos, mano supratimu, turėtų būti padalintos trims valstybėms po lygiai. Nes jeigu mes dabar pradėsime ginčytis dėl didesnės ar mažesnės procentų dalies, derybos niekuomet nesibaigs“, – sakė Lietuvos premjeras.

Diplomatinių šaltinių teigimu, Lenkija norėtų turėti gerokai daugiau akcijų, nei jai siūlomi 22 proc. Ketvirtadienį vakare iki 1 val. nakties trukusių ir penktadienio rytą prie pusryčių stalo pratęstų derybų Vilniuje Latvijos ir Estijos premjerai iš esmės neprieštaravo tokiam lenkų norui. „Mums akcijų procentas nėra labai svarbus. Jų reikia tiek, kad galėtume apginti savo interesus eksploatuojant elektrinę. Mums svarbiausia užtikrinti, kad iš naujos elektrinės gautume maždaug trečdalį Estijoje suvartojamos elektros energijos“, – sakė estų premjeras Andrusas Ansipas.

Latvijos vyriausybės vadovas Aigaras Kalvitis taip pat tvirtino, kad latviai norėtų gauti tam tikrą dalį naujos jėgainės pagaminamos elektros energijos: „Latvijai svarbu gauti 500–700 megavatų elektros energijos“. Estija taip pat norėtų maždaug 500 megavatų. Lietuva ir Lenkija pasidalintų po 1000 megavatų naujos atominės elektrinės gaminamos elektros energijos.

Vilniuje vakar turėjo būti pasirašyta keturių valstybių deklaracija dėl naujos atominės elektrinės statybos Lietuvoje. Tačiau neatvykus Lenkijos vyriausybės vadovui tokios deklaracijos pasirašymas atidėtas iki rudens. „Tikiuosi, rudenį įvyks visų keturių premjerų susitikimas ir tuomet šis dokumentas bus pasirašytas“, – sakė G.Kirkilas.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos energetikos bendrovėms duotas nurodymas pradėti derybas dėl konkrečių techninių projekto problemų sprendimo. Lenkų pusė kol kas bus tokių derybų stebėtoja. Jų energetikai visateisiais derybų partneriais taps tuomet, kai bus pasirašyta deklaracija. Tuo labiau, kad kaip tik dabar keičiama Lenkijos elektros energijos tinklų vadovybė. „Kiek žinau, ketvirtadienį atleistas Lenkijos energetinių tinklų bendrovės PSE generalinis direktorius. Tikimės, kad netrukus bus paskirtas naujas vadovas ir jis prisijungs prie derybų“, – teigė Lietuvos premjeras.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų