Kitąmet Lietuvoje atsiras seniūnaičiai, kurie turės rūpintis juos išrinkusių vietos bendruomenių reikalais.
Senove dvelkiantys pavadinimai
Vakar Seimas priėmė naujos redakcijos Vietos savivaldos įstatymą. Jame nemažai įvairių pakeitimų, dauguma techninio pobūdžio, todėl neturės didesnės įtakos savivaldybių gyventojams. Bet yra ir tam tikrų esminių pokyčių, tarp jų – seniūnaitijų steigimas ir seniūnaičių rinkimai.
Naują įstatymą Seimas priėmė be didesnių diskusijų. Nekilo jų ir dėl seniūnaičių pareigybės atsiradimo. Parlamentarai tik pasidžiaugė, kad atsiras pareigūnas būtent tokiu pavadinimu, o ne šaltyšius, kaip buvo siūloma pirminiame įstatymo projekte.
Kai prieš beveik dvejus metus Seimo narių darbo grupė parengė naują Vietos savivaldos įstatymo redakciją, joje netikėtai atsirado senove dvelkiantys pavadinimai: šaltyšiai ir jų sueiga, pavadinta krivūle. Seniūnijos turėjo būti suskirstytos į šaltyšijas, o reguliariai į krivūles susirinkę šaltyšiai turėjo spręsti atitinkamų vietos bendruomenių problemas.
Tačiau ilgai svarstant projektą šaltyšių pavadinimas buvo sukritikuotas. Juos pakeitė seniūnaičiai, šie taps atitinkamos vietos bendruomenės atstovais. "Iš seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių ar jų dalių sudaromos seniūnaitijos", – rašoma įstatyme. Seniūnaitijų sudarymo projektą turės parengti seniūnas, jį tvirtins savivaldybės taryba administracijos direktoriaus teikimu.
Pinigų nemokės
Seniūnaičiai bus dvejiems metams renkami vietos gyventojų. Seniūnaitijose, kuriose gyvena ne daugiau kaip 500 gyventojų, jų vadovai bus atviru balsavimu renkami visuotiniame susirinkime. Jeigu seniūnaitijoje bus daugiau žmonių, seniūnaičiai bus renkami apklausiant gyventojus.
Įstatyme numatyta, kad seniūnaičiai dirbs visuomeniniais pagrindais. Tai reiškia, kad jiems už šį darbą nebus mokama ir iš valstybės biudžeto papildomų lėšų šioms pareigybėms įsteigti ir išlaikyti neprireiks.
Seniūnaičiai neturės atskirų administracinių patalpų. Nebent seniūnijose atsirastų atskiras jiems skirtas darbo kambarys.
Nedideli įgaliojimai
Seniūnaičio įgaliojimai nebus dideli. Jis atstovaus vietos bendruomenės gyventojų interesams seniūnijoje, savivaldybės institucijose ir valstybės įstaigose, skatins gyventojus prižiūrėti gyvenamosios vietovės teritoriją, plėtoti ir organizuoti vietos kultūros ir sporto gyvenimą.
Nauji pareigūnai taip pat turės teisę gauti savivaldybėje parengtus teisės aktų projektus ir jau priimtus teisės aktus, susijusius su seniūnaitijos gyventojais, dalyvauti savivaldybės tarybos posėdžiuose, kai bus svarstomi klausimai, susiję su seniūnaitijos gyventojais, ir pareikšti seniūnaitijos gyventojų nuomonę apie poreikius ir interesus šiais klausimais, siūlyti problemų sprendimo variantus.
Savivaldybių tarybų nariai duos priesaiką
Pagal naująjį Vietos savivaldos įstatymą savivaldybės tarybos nariai nuo 2011 m. turės duoti priesaiką.
Seimo nariai vakar pritarė savivaldybės tarybos nario priesaikai, nors teisininkai šią idėją sukritikavo. Seimo Teisės departamento specialistai nurodė, kad Konstitucijoje numatytą priesaiką duoda tik tam tikras aukštas pareigas valstybėje einantys pareigūnai, bet ne vietos valdžios atstovai. Konstitucija, pasak teisininkų, atskiria dvi viešosios valdžios sistemas – valstybės valdymą ir vietos savivaldą.
Teisininkai taip pat atkreipia dėmesį, kad nenumatyta jokia savivaldybių tarybų narių atsakomybė už duotos priesaikos sulaužymą. Apkaltos procesas vietos valdžios nariui negalimas pagal Konstituciją. Todėl, pavyzdžiui, iš prezidento pareigų pašalintas Rolandas Paksas galės ir toliau būti savivaldybės tarybos nariu, kandidatuoti į šias pareigas, nors Konstitucija jam draudžia kandidatuoti į postus, kur reikia duoti priesaiką valstybei.
Naujausi komentarai