Ketvirtadienį Seimas ėmėsi svarstyti Aukštojo mokslo reformos įstatymą, tačiau susitarimas pasiektas taip ir nebuvo. Įstatymo šalininkai projektą vadino „evoliuciniu“, kritikai sakė, kad jį dar reikia tobulinti, o studentų atstovai viešame laiške Seimo narius ragino dirbti atsakingai.

Seimo posėdyje įstatymo projektui pritarimą išreiškė Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas bei Biudžeto ir finansų komitetas.

Opozicinės darbo partijos frakcijos narės Loretos Graužinienės vadovaujamas Audito komitetas taip pat iš esmės pritarė įstatymo projektui, bet reikalavo jį patobulinti atsižvelgus į komiteto išvadas.

V.Mazuronis: sukursime elitinį sluoksnį

Kritiškai projektą vertino ir opozicinė socialdemokratų frakcij. Jos lyderis Algirdas Butkevičius teigė, kad įstatymas turi spragų, kurias būtina taisyti. Pasak jo, pritarus reformai, būtų ruošiami ne reikalingi, bet populiarūs specialistai.

Partijos Tvarka ir teisingumas frakcijos pirmininkas Valentinas Mazuronis teigė, kad jei Seimas priims šį įstatymą, nė vieno iš įvardintų tikslų nepasieks. „Mes sukursime elitinį sluoksnį mūsų valstybėje, kai turtingų tėvų arba tėvų, galinčių vaikams sudaryti geresnes sąlygas siekiant vidurinio išsilavinimo, turės žymiai didesnes galimybes studijuoti aukštosiose mokyklose“, - sakė parlamentaras.

G.Steponavičius: šiandien yra diskusijos pabaiga

Palaikantieji reformą gyrė įstatymo projektą, vardijo jo privalumus ir ragino baigti diskusijas: „mano noras šiandien – nebekartoti argumentų. Šiandien yra diskusijos pabaiga“, - Seime kalbėjo Švietimo ir mokslo ministras G. Steponavičius.

„Ko gero tokių idealių įstatymų ne tik Lietuvoje, bet apskritai, gyvenime nebūna. Todėl aš noriu pakviesti, žvelkime į pozityvius dalykus“, - gynė įstatymo projektą ministras.

Konservatorių atstovas Mantas Adomėnas taip pat gyrė įstatymo projektą: „reforma, visų pirma, yra galimybė. Tai, ką mes siūlome yra galimybė visiems: galimybė studentams, galimybė universitetams, galimybė visuomenei, galimybė valstybei“, - kalbėjo Seimo narys.

LSAS: įstatymas kelia abejonių

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga kreipėsi į Seimo narius, ragindama juos tai daryti atsakingai. LSAS pabrėžė, kad įstatymas iki šiol negarantuoja kokybiškos aukštojo mokslo sistemos pertvarkos, todėl svarstymo metu turi būti padaryta viskas, kad priėmus šį įstatymą, reforma užtikrintų esminius ir kokybiškus sistemos pokyčius.

Pasak LSAS prezidentės Indrės Vareikytės, dalis įstatymo nuostatų, tokios kaip SKVC statusas ar aukštosios mokyklos autonomijos išplėtimas, yra iš tikrųjų progresyvios ir gali prisidėti prie aukštojo mokslo kokybės šuolio. Tačiau LSAS vadovė nuogąstauja dėl jau ne kartą diskutuotų planuojamą pertvarką įtvirtinančio įstatymo trūkumų.

„Mes iki šiol nematome saugiklių, kokiu būdu aukštosios mokyklos konkuruos dėl studijų kokybės, o ne studentų kiekybės, rotacijos sistema mums šiuo metu labiau panaši į „studijų krepšelio atėmimo“ sistemą, galų gale nėra aišku dėl finansavimo sistemos mechanizmų“, - kritikuoja I.Vareikytė, vardindama esamiems ir būsimiems studentams nerimą keliančius klausimus.

LSAS vadovė pažymi ir tai, jog iki šiol nėra priimta sprendimų dėl paskolų sistemos, taip pat būsimi studentai nėra apsaugoti nuo galimų neigiamų reformos padarinių. „Dabartiniai abiturientai yra pirmieji, kurie išbandys visus šios pertvarkos privalumus ir trūkumus. Tačiau iki šiol nematome priemonių plano, kaip jie bus apsaugoti nuo galimų neigiamų šios pertvarkos rezultatų“, - kalba I.Vareikytė.

Jos teigimu, prieš svarstant šį įstatymą, kuris bus taikomas jau dabar įskaitas laikantiems abiturientams, turi būti padaryti visi namų darbai. „Deja ne visi Švietimo ir mokslo ministro pažadai dėl darbų atlikimo prieš svarstant įstatymą yra įvykdyti. Studentai ir abiturientai pasigenda realių veiksmų dėl aukštųjų mokyklų audito, informacinės bazės apie aukštųjų mokyklų kokybę abiturientams pristatymo bei poįstatyminių aktų, kuriuose būtų numatyti sistemos veikimo mechanizmai“, - konstatuoja LSAS prezidentė.

LSAS taip pat pažymėjo, jog įstatyme nėra numatyti realūs saugikliai, kuriais remiantis aukštosios mokyklos konkuruotų ne dėl studentų skaičiaus, o teikiant kokybišką išsilavinimą. LSAS siūlo keisti ir dabar įtvirtintą „gerai besimokančio“ studento sąvoką esamiems studentams ir ją suvienodinti su įstatymo projekte numatyta nauja sąvoka siekiant, jog po įstatymo priėmimo visi studentai būtų vertinami vienodais kriterijais.

***
Priėmus Mokslo ir studijų įstatymą, būtų įvestas studijų krepšelis – valstybės lėšos, visiškai padengsiančios dalies studentų studijų išlaidas.

Valstybė visiškai finansuotų gerai mokyklą baigusiųjų studijas – jie būtų surikiuojami į eilę pagal jau prieš dvejus abiturientams žinomus baigimo kriterijus – egzaminų ir kitus rezultatus, kuriuos aukštosios mokyklos taiko savo priėmimo tvarkoje. Studijų krepšelį būtų galima „nešti“ ir į nevalstybines aukštąsias mokyklas, kuriose iki šiol buvo studijuojama vien savo lėšomis.

Nauja studijų finansavimo tvarka galiotų tik šiais metais įstosiantiems pirmakursiams. Esami studentai ir toliau būtų finansuojami pagal dabar galiojančią tvarką, kai mokantieji ir nemokantieji už studijas rotuojami kas semestrą atsižvelgiant į rezultatus.