Lietuvos smulkieji gamintojai savame krašte išgarsėja išvykę į Berlyną, kasmetę parodą "Žalioji savaitė". Jie ir neslepia: svarbu ne eksportas, o prisistatymas galimiems turistams.

Vokiečiai žarsto patarimus

Didžiausioje pasaulyje maisto pramonės, žemės ūkio ir sodininkystės parodoje "Žalioji savaitė 2009" kelios dešimtys lietuvių išgirsta savimeilę glostančių komplimentų. Nestinga ir vokiškų patarimų, kokiose srityse Lietuva galėtų pasitempti, kad turistų dar pagausėtų.

"Laisvės alėjoje labai daug batų parduotuvių", – tokį atsiliepimą apie Kauną Berlyne išgirdo Lietuvos kaimo turizmo asociacijos narė, sodybos "Jurodis" savininkė Kristina Vančienė. Jos teigimu, į Lietuvos stendą pasidalyti įspūdžiais užsuka vokiečiai, kurie jau lankėsi Lietuvoje.

"Jie pripažįsta nesitikėję, kad gali būti taip nuoširdžiai priimti. Taip pat labai vertina laukinę gamtą, lietuvių etnokultūrą, virtuvę, tradicinius pastatus ir perspėja, kad nesugadintume visko moderniais dalykais, – pasakojo K.Vančienė ir pridūrė: – Vokiečiai stebisi greitu Lietuvos vystymusi."

Vokiečiai apgailestauja pas mus radę per mažai dviračių takų, esą todėl dviratininkų čia atvažiuoja mažiau, nei galėtų. Kelionė į Lietuvą nuosavais automobiliais vokiečiams taip pat nėra labai smagi, nes, jų teigimu, Lietuvos vairuotojai nesilaiko Kelių eismo taisyklių, dažnai viršija greitį. Kartais juos glumina skurdas, apgriuvę, apleisti namai.

Populiariausias maršrutas – panemune

Vilnius, Kaunas, Kryžių kalnas ir Kuršių nerija – tai vietos, į kurias Lietuvoje užsuka vokiečiai. Patraukliausias jų kelionės maršrutas – panemune nuo sienos su Kaliningrado sritimi iki Baltarusijos. Tačiau jie stebisi, kad teisiškai labai sudėtinga nuvažiuoti į Kaliningrado sritį ir grįžti į Lietuvą.

"Žaliojoje savaitėje" K.Vančienė dalija nemokamą literatūrą apie atostogas Lietuvos kaime, lankytinas šalies vietas. Dovanojamos žolelių arbatos dėžutės, figūriniai meduoliai, tautinės juostelės telefonui ar kortelei pasikabinti, keraminės statulėlės su magnetais.

Eglutės ir širdelės formos meduolius stendo lankytojai ima nedrąsiai, mano, kad už juos teks mokėti. Patikinus, kad tai – už dyką, vokiečiai atsidėkoja šypsena. Daugumoje milžiniško ekspozicijų centro stendų patiekalų degustavimas kainuoja pusę, vieną ar du eurus. Nemokamai siūlomi sūrio ar dešros gabaliukai Lietuvos paviljone išlesami akimirksniu.

Eksportuoja patys pirkėjai

Parodoje "Žalioji savaitė", vyksiančioje iki sekmadienio, Lietuva dalyvauja septintą kartą. Mūsų šaliai atstovaujančių įmonių ir šeimos ūkių atstovai neslėpė: kad ir sulauktų pasiūlymų eksportuoti savo produkciją, vis vien atsisakytų. Nedidelėse įmonėse vyrauja rankų darbas, pagaminama nedaug. Pasirodymas tarptautiniame renginyje jiems naudingas tuo, kad būna pastebėti.

"Žaliojoje savaitėje" dalyvaujame pirmą kartą, mus pakvietė Žemės ūkio ministerija. Atvežėme tikros naminės duonos, taip pat norime susipažinti su kitų tautų nacionaliniais produktais ir, žinoma, pabendrauti su žurnalistais", – šypsojosi Prienų rajone, Purvininkų kaime įsikūrusios kepyklos "Du Medu" direktorius Vytautas Račickas.

Duonos eksportu į užsienį jis kol kas nesirūpina – jo gaminius eksportuoja patys pirkėjai. "Žmonės perka mūsų duoną ir veža savo giminaičiams į Angliją, Australiją, Ameriką. Tiesiai į kepyklą atvažiuoja ir pirkėjų iš Ukrainos, susikrauna partiją ir išsiveža", – džiaugėsi kepyklos direktorius. Per dieną "Du Medu" iškepama apie 400 kg duonos, įmonėje dirba 6 žmonės.

"Rusakalbiai lietuvišką duoną perka nė neragaudami, vokiečiai – paragavę", – skirtumus "Žaliojoje savaitėje" netruko pastebėti V.Račickas.

Pardavinėja keliaudamos

Siuvinėtais lininiais drabužiais pasipuošusios ūkininkės Stefa Strakšienė iš Nijolė Šopienė iš Joniškio ir Šiaulių rajonų, pristatančios sūrius "su visa smetona", parodoje – irgi pirmąkart. Į Berlyną moterys atsivežė apie 300 kg sūrių. Jų sūriai, pagaminti iš saldaus ir rūgštaus pieno be cheminių priedų, bet su natūraliais pagardais: kmynais, česnaku, žolelėmis, aguonomis, razinomis, dažnai keliauja po Lietuvos parodas, muges, ekologinius turgelius.

Pagal tą pačią receptūrą sūriai gaminami dviejuose ūkiuose, kuriuos skiria 40 km. "Turime autobusiuką, šaldymo įrangą ir ketvirtus metus važinėjame po Lietuvą. Dabar jai atstovaujame čia, Berlyne, o namuose toliau vyksta gamybos procesas. Jei pritrūktume sūrių, atvežtų papildomai", – guviai dėstė N.Šopienė, prieš keliolika metų buvusi užkietėjusi miestietė. Dabar jos ir kolegės ūkiuose melžiama po 13–15 karvių. Norint pagaminti 1 kg sūrio, reikia 8–10 l pieno. Sūriams gaminti pasitelkti tik šeimos nariai, samdomais darbuotojais ūkininkė nepasitikėtų.

Nemokamus griežinėlius apribojo

Mėsos įmonės "Kanrugėlės" iš Pakruojo atstovėms pirmasis dalyvavimas pasaulinėje parodoje buvo tarsi šaltas dušas – prekyba nevyko labai spėriai.

"Mums svarbiau dalyvauti. Vos penkerius metus gyvuojančiai įmonei įspūdžių čia be galo daug", – tuo džiaugėsi mėsos gaminių pardavėja ir vylėsi, kad prekyba pagyvės darbo dienomis.

Įmonės vadybininkė Danguolė Čipienė girdėjo, kad pirmosios parodos dienos skirtos ragauti. Jei žmogui patiks, ateis kitą dieną ir įsigis, o kitais metais – taip pat sugrįš. Mėsos mėgėjų teismui pakruojietės pasiūlė alksnio dūmuose rūkytų, kadagio uogomis skanintų skilandžių, dešrų, kumpių, lašinių.

"Skilandžiai mažiau perkami, nes juose daugiau riebaliukų. Vokiečiai nori grynos mėsos", – iškart nustatė "Kanrugėlės" atstovė. Gryna mėsa, nugarinė, parodoje siūloma po 15 eurų (52,5 lito) už kilogramą. Nemokamą degustaciją moterys apribojo: esą, kiek padeda, tiek išragauja.

Medaus pigiai neparduos

Šiaulių kooperatyvo "Eko-Medus" atstovės puslitrius įvairių rūšių medaus įkainojo 7–6 eurais (21–21,5 lito). Tokią kainą lietuviai nustatė pasidairę po kitų šalių ekspozicijas, kuriose medus – dažna prekė.

"Manome, mūsų medus vertas tokios kainos. Nežadame jos nuleisti, jei visko neparduosime, parsivešime namo. Pernai Kaziuko mugėje prekiavome medumi su vokiškomis etiketėmis, pirkėjams labai patiko po Europą pakeliavęs medus", – šypsojosi kooperatyvo "Eko medus" nario Aliaus Barkausko žmona Laima Barkauskienė.

"Žaliosios savaitės" senbuviai – Kauno restoranų tinklas "Bernelių užeiga" parodos lankytojus maitina penktus metus. Bendrovės direktorė Jolanta Kubolienė pastebėjo, kad šiemet Lietuvos stende – daugiau lankytojų.

"Vokiečiai jau susipažino su mūsų virtuve, todėl ir sugrįžta. Baravykienė duonos kepalėlyje, didžkukuliai ir dešrelės su kopūstais vėl turi pasisekimą. Šiemet pirmą kartą siūlome ragauti krosnyje keptos sprandinės, įdarytos česnaku. Ji irgi populiari", – pastebėjo restorano atstovė.

Lietuvos žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius:

Parodoje tikrai reikia dalyvauti, nes pristatomas Lietuvos kaimas. Įmonės, kurios vyks į parodą, buvo atrinktos anksčiau, dar prieš man tampant ministru. Gal iš tiesų norintiesiems dalyvauti parodoje kitais metais reikėtų paskelbti konkursą? Parodoje turėtų dalyvauti smulkusis, vidutinis verslas.

Stambios gamybos įmonės jau turi savus ryšius, pačios pasirūpina eksporto galimybe, važiuoja į kitas parodas. Lietuvos tikslas "Žaliojoje savaitėje" – parodyti, ką vokietis, atvažiavęs į Lietuvą, į kaimo turizmo sodybą, joje gautų. Tai šalies, ne vien konkrečių gaminių, reklama. Be to, ši paroda – ir vieta dalykiniams susitikimams su įvairių šalių pareigūnais, atsakingais už žemės ūkį.

Parodos lankytojų atsiliepimai:

Latvė Sarmeitė:

Į parodą atvykau antrą kartą, į Lietuvos stendą užsukau specialiai dėl gydomųjų žolelių arbatų.

17 metų Berlyne gyvenanti, Lietuvos ambasadoje dirbanti Irena:

Labai pasiilgstu juodos lietuviškos duonos. Kiek teko būti kitose šalyse, tokios, kaip mūsų duona, niekas neturi.

Devynerius metus Vokietijoje gyvenantys šiauliečiai Vita ir Vytautas Barzdeliai:

Didžkukuliai ir Lietuva – neatskiriami dalykai. Nors ir patys jų išsiverdame namuose, čia, parodoje, jie gardesni.

Aštuonerius metus Vokietijoje gyvenantis, gruziniškus vynus importuojantis Aleksejus Šraineris:

Užsukti į jūsų stendą pirmiausia suviliojo etnografinis apipavidalinimas, liaudiški aksesuarai, moliniai indai. Neįsivaizduoju, kaip pagamintas didžkukulis, bet labai skanu.

Vokietis Tomas:

Pas jus skanios dešrelės. Didžkukuliai? Nežinau, kas tai yra, dar neragavau.