„Atostogos „į minusą“ gali būti geras kompromisinis sprendimas. Darbuotojas turi galimybę ilsėtis jam patogiu metu, o už suteiktas atostogas „atidirbs“ vėliau. Visgi darbdaviui tai reiškia tam tikrą pasitikėjimo kreditą, kuris gali atsipirkti darbuotojo lojalumu. Tačiau jis gali virsti ir finansine rizika, jei darbo santykiai nutrūks anksčiau nei darbuotojas spės atidirbti už avansu suteiktas atostogas“, – sako Agnė Jacunskienė, advokatų kontoros COBALT vyresnioji teisininkė, advokatė.

Norint užtikrinti sklandų darbo ir atostogų planą, rekomenduojama vidaus tvarkos taisyklėse numatyti atostogų „į minusą“ suteikimo tvarką.

Lietuvos Respublikos darbo kodekse numatyta, kad darbuotojams suteikiamos kasmetės atostogos. Jos siekia dvidešimt darbo dienų, jei dirbama penkias dienas per savaitę, 24 darbo dienas, jei dirbama šešias dienas per savaitę, keturias savaites, jei dirbama pagal kitokį grafiką. Tačiau tam tikroms darbuotojų grupėms – asmenims iki aštuoniolikos metų ir tėvams, kurie vieni augina vaiką iki keturiolikos metų ar vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų – atostogų laikas ilginamas penkiomis darbo dienomis arba savaite. Tiems, kurie dirba ne visą dieną, atostogų trukmė nesikeičia.

„Darbuotojas įgyja teisę pasinaudoti dalimi kasmečių atostogų tuomet, kai yra sukaupęs bent vieną darbo dieną atostogų. Arba, kitaip tariant, išdirbęs apie trylika kalendorinių dienų. Visos kasmetės atostogos už pirmuosius darbo metus paprastai suteikiamos tada, kai darbuotojas išdirba ne mažiau nei pusmetį, – sako advokatė. – Tačiau darbuotojas ir darbdavys visada gali susitarti dėl atostogų avansu. Priimant tokį sprendimą svarbu nepamiršti darbo grafiko ir laikytis atostogų eiliškumo. Tai reiškia, kad atostogos turi būti skaičiuojamos tik tomis dienomis, kurios pagal darbuotojo grafiką yra darbo dienos.“

Atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per metus, o viena jų dalis negali būti trumpesnė kaip dešimt darbo dienų, jei dirbama penkias dienas per savaitę; dvylika darbo dienų, jei dirbama šešias dienas per savaitę; dvi savaitės, jei dirbama pagal kitokį grafiką.

A. Jacunskienė  įspėja, kad suteikiant atostogas svarbu atsižvelgti į įmonės darbo planavimo tvarką ir minimalių atostogų garantiją: „Pavyzdžiui, jei atostogas darbuotojas ima po savaitę ar kelias dienas, gali būti sunku užtikrinti, kad darbuotojas pasinaudotų nepertraukiama dešimties dienų atostogų dalimi. Norint užtikrinti sklandų darbo ir atostogų planą, rekomenduojama vidaus tvarkos taisyklėse numatyti atostogų „į minusą“ suteikimo tvarką. Joje turėtų būti apibrėžtos sąlygos, kada darbuotojai gali gauti atostogų avansu, „minuso“ skaičius, atsiskaitymo sąlygos, jei darbuotojas iš darbo išeina anksčiau.“

Pagal Darbo kodeksą darbdavys gali išskaičiuoti iš galutinio atsiskaitymo atostoginius už suteiktas atostogas avansu tik tuo atveju, jei darbo sutartis nutraukiama darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių arba darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės, pažymi advokatė. Pasak jos, visais kitais atvejais nutraukus darbo sutartį darbdavys neturės teisės išskaičiuoti permokėtų atostoginių, o tai kartais gali turėti įtakos šalių pasiryžimui nutraukti darbo santykius.