Ar privalomas COVID-19 testavimas pažeidė žmonių teises?

„Virusinės ligos pasitraukė iki rudens“, – sako Šeškinės poliklinikos laboratorijos skyriaus vedėja Dalia Kuosienė.

Šeškinės poliklinika kasdien atlikti COVID-19 testų priima apie 500 žmonių, o kartais ir mažiau. Anot laboratorijos darbuotojų, palyginti su srautais, kurie buvo žiemą, dabar darbo kur kas mažiau.

„Sumažėjo visų COVID-19 tyrimų“, – pastebi Šeškinės poliklinikos laboratorijos skyriaus vedėja D.Kuosienė.

Mažėjant užsikrėtusiųjų skaičiams, nebeliko tiek pasipiktinimo ir diskusijų kėlusių privalomų COVID-19 testų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Nuo gegužės 1 d. baigėsi privalomas testavimas. Liko tik antigeno testai COVID-19 susirgimams patvirtinti, PGR tyrimų iš viso neliko, tik kas važiuoja į kitas šalis“, – pažymi D.Kuosienė.

Pandemija traukiasi, o KT pradeda bylą, ar privalomas darbuotojų testavimas neprieštaravo Konstitucijai.

„Kalbama apie pačių teisių ribojimą, kurios yra garantuojamos mūsų Konstitucijoje, apie kurias kalbėjome ir šiandien – teisės į darbą ribojimai, asmens laisvės ir neliečiamybės ribojimai“, – sako KT pirmininkė Danutė Jočienė.

Prieš metus dėl privalomo kai kurių nepasiskiepijusių ir nepersirgusių darbuotojų testavimo piktinosi ne tik gyventojai, bet ir dalis Seimo narių. Jie Sveikatos apsaugos ministeriją apskundė teismui.

„Esminis klausimas – ar galima žmogaus teises riboti ne įstatymu, o tam tikrais poįstatyminiais aktais“, – pažymi D.Jočienė.

KT salėje susirėmė konservatoriai su opozicija. Pastarųjų atstovė Seimo narė Agnė Širinskienė įsitikinusi, kad valstybės lygio ekstremalios situacijos per karantiną darbo apribojimai gali būti nustatomi tik įstatymu.

Esminis klausimas – ar galima žmogaus teises riboti ne įstatymu, o tam tikrais poįstatyminiais aktais.

„Tai bus vieta, kai teismas paaiškins, kokia apimtimi tuos standartus turi nustatyti būtent įstatymų leidėjas, o kokias sąlygas galime atlikti ministro įsakymu ar dar žemesniu lygmeniu“, – akcentuoja A.Širinskienė.

Konservatoriai teigia, kad pandemijos metu reikėjo veikti greitai ir laiko kurti naujų įstatymų nebuvo.

„Įstatymo nuostatos turi būti, bet jos turi būti bendros. Konkrečiai situacijai – pritaikytos poįstatyminiuose aktuose“, – mano Seimo narė Jurgita Sejonienė.

Lietuva nėra vienintelė šalis, besiskundžianti dėl pandemijos metu pažeistų teisių. Dėl privalomų testavimų, skiepų ir izoliacijos skundžiasi Ispanija, Prancūzija, Graikija ir dalis kitų Europos šalių.

„Šiuo metu itin daug skundų dėl žmogaus teisių ribojimo pateikta Europos Žmogaus Teisių Teismui Strasbūre“, – sako D.Jočienė.

Tiek Seimo nariai, tiek ir patys teisėjai tikisi, kad, teismui išsprendus ginčą dėl privalomo testavimo per pandemiją, ateityje plintant užkrečiamoms ligoms pavyks išvengti ginčų.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

„Kalbame ne tik apie COVID-19 pandemiją, bet, kaip minėjo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovai, kalbame ir apie tuberkuliozės atvejus, kitas infekcines ligas“, – pažymi D.Jočienė.

Sprendimą, ar privalomas darbuotojų testavimas neprieštaravo Konstitucijai, teisėjai žada priimti per mėnesį.