– Kokie susirgimai pastaruoju metu dažniausiai fiksuojami Lietuvoje?
– Na, kaip įprastai, šiuo metu ypatingai dažnai matome labai daug gripo atvejų. Atėjo gripas A, tikrai visu pajėgumu, ir užfiksuota labai daug susirgimų. COVID-19 niekur nedingo – jį taip pat nustatome, tačiau atvejų skaičius gerokai mažesnis, o ligos formos lengvesnės, palyginti su gripo infekcija.
– Ar galite išskirti, kaip žmogus galėtų atpažinti, ar serga gripu, ar COVID-19?
– Dažniausiai, jei sergama tipine gripo infekcija, tai galima gana lengvai įtarti. Net ir mes, gydytojai, kartais sakome, kad gripą galima nustatyti iš klinikinių požymių, net ir be testo. Tipiniai gripo simptomai yra labai staigi ligos pradžia. Dažniausiai žmogus gali tiksliai pasakyti, kad susirgo vakar 16 val. O COVID-19 atveju dažniausiai ligos pradžia nėra tokia aiški. Gripas pasižymi labai aukšta temperatūra – tiek vaikai, tiek suaugusieji tikros gripo infekcijos metu gali karščiuoti iki 40–40,5 laipsnių. Šiemet ypač daug matome vadinamojo pilvinio gripo, ypač vaikų atveju. Jie skundžiasi pilvo skausmais, vemia, turi aukštą temperatūrą. Tad jei yra tokia tipinė gripo klinika, tikrai galima bent jau įtarti gripą. Bet jei simptomai nėra tipiški, pavyzdžiui, karščiavimas nėra labai aukštas arba labiau jaučiamas gerklės skausmas, tada be greitojo testo net gydytojas negalės tiksliai pasakyti, ar tai COVID-19, ar gripas.
– Ką pirmiausia reikėtų daryti ir kada kreiptis į šeimos gydytoją?
– Visų pirma, reikėtų pradėti nuo paprasto simptominio gydymo namuose – vartoti vaistus nuo temperatūros, daug skysčių ir kitus vaistus, atitinkančius simptomus. Taip pat rekomenduojama pasidaryti gripo ar COVID-19 testą, kurį galima įsigyti vaistinėje. Tai dažnai nuramina žmogų arba paaiškina jo simptomus. Jei savijauta negerėja arba reikia nedarbingumo pažymėjimo, tuomet reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Tiek gripui, tiek COVID-19 infekcijai yra specifinių vaistų, kurie gydo ne tik simptomus, bet ir pačią ligą. Juos gali paskirti šeimos gydytojas, bet šie vaistai skiriami ne visiems. Jie dažniausiai skiriami vyresnio amžiaus žmonėms, tiems, kurie turi lėtinių ligų ar didesnę riziką sirgti sunkia ligos forma. Gydymą svarbu pradėti kuo anksčiau – geriausia per pirmas dvi paras nuo ligos pradžios. Jei žmogus jau serga penkias dienas, šie vaistai nebepadės, todėl belieka laukti, kol simptomai praeis savaime.
– Šį sezoną dažnai kalbama apie „paslėptą“ plaučių uždegimą. Kas tai yra? Ar tai COVID-19 ar gripo pasekmė, ar naujas virusas, bakterija?
– Šiuo metu dažnai nustatomi taip vadinami atipiniai sukelėjai – mikoplazmos ir chlamidijos. Tai yra bakterijos, kurios sukelia apatinių kvėpavimo takų – bronchų ir kartais plaučių – uždegimus. Tikrai ne kiekvienu atveju tai būtinai yra plaučių uždegimas ar pneumonija. Tai gali būti ir bronchitas – bronchų uždegimas. Kodėl vadinama atipiniais? Visų pirma, todėl, kad dažniausiai nebūna temperatūros, liga trunka labai ilgai, ir žmogus nesijaučia visiškai ligotas, kaip būna tikro plaučių uždegimo metu. Žmogus dažnai toliau dirba, tik sako, kad jaučiasi silpniau, nuolat kosti. Tikrai dažnai matome šių bakterijų plitimą namų aplinkoje. Užsikrečia, pavyzdžiui, visa šeima. Vieniems tai sukelia tik bronchitą, kitiems – plaučių uždegimą. Šios bakterijos iš tiesų nėra susijusios nei su gripo, nei su COVID-19 infekcija – jos gali sukelti ligą pačios savaime.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Neramina tai, jog tai yra užkrečiama liga. Ir sakote, kad žmogus gali nejusti stiprių simptomų, dėl kurių liktų namuose. Tai kaip plinta užkrėtimas? Kada žmogus gali užkrėsti, kada jau tampa nebepavojingu?
– Bakterinės infekcijos, ypač tos atipinės, kaip mikoplazmos ir chlamidijos, dažniausiai plinta per ilgą artimą kontaktą. Ką tai reiškia? Paprastai šeimos rate ar darželiuose, kur kontaktas būna artimas ir ilgalaikis. Darbe – nebent žmogus nuolat dirbtų labai arti kolegos. Tačiau virusinėmis infekcijomis galima užsikrėsti ir trumpo socialinio kontakto metu – pavyzdžiui, klinikoje, atvykus dėl kitų reikalų. Dėl to vaikams tikrai nerekomenduojama lankytis profilaktiniuose patikrinimuose, kai daug žmonių serga. Svarbu, kad žmonės suprastų: negalima eiti į darbą, jei karščiuojate ar stipriai kosėjate, ypač ligos pradžioje. Virusai dažniausiai užkrečiami tol, kol žmogus karščiuoja. Jei karščiavimas jau praėjęs, po vienos ar dviejų dienų žmogus paprastai tampa nebeužkrečiamas. Tačiau jei jaučiatės prastai ir turite išeiti, pavyzdžiui, į vaistinę, kaukę dėvėti reiktų.
– Grįžkime prie to „slaptojo“ plaučių arba bronchų uždegimo. Kaip jis nustatomas?
– Jis nustatomas pagal konkretaus sukėlėjo tyrimus. Tai atliekama imant veninį kraujo tyrimą. Iš bendro kraujo tyrimo sukėlėjo tiksliai nustatyti negalima. Įtarimų gali kilti tik remiantis simptomais: ilgalaikis kosulys, prasta savijauta, tačiau nėra aukštos temperatūros. Aukšta temperatūra ir bendras kraujo tyrimas arba baltymai dažniausiai nieko nerodo. Tada galima įtarti, kad tai yra vadinamasis atipinis sukėlėjas, tačiau tam reikia specialių tyrimų.
– Kaip jis yra gydomas?
– Gydomas antibiotikais. Antibiotikų terapija paprastai trunka nuo 10 iki 14 dienų. Trukmė priklauso nuo paciento būklės ir gydytojo sprendimo, bet dažniausiai gydymas yra ilgas ir reikia vartoti antibiotikus.
– Teko matyti socialiniuose tinkluose, kad žmonės skundžiasi vaistų trūkumu būtent šiai ligai gydyti. Ar tai tiesa?
– Taip, vienas pagrindinių antibiotikų – klaritromicinas, skirtas šioms infekcijoms gydyti, Lietuvoje jau yra pasibaigęs, jo nebėra rinkoje. Todėl dabar esame priversti rinktis antrojo pasirinkimo antibiotikus. Jų kol kas yra, bet jų atsargos ribotos, nes į šalį jų atvežama gerokai mažiau. Dabar visiems skirsime antrojo pasirinkimo vaistų, bet ir jų atsargos taip pat gali greitai išsekti. Farmacijos atstovai sako, kad pirmo pasirinkimo vaistų greičiausiai nebus iki vėlyvo pavasario.
– Tai ką daryti?
– Kol kas gydome antrojo pasirinkimo vaistais, o jei ir jie baigsis, svarstysime su kolegomis, kaip elgtis toliau. Situacija dar nėra katastrofiška, nes yra ir trečio pasirinkimo vaistų, tačiau jie gali turėti daugiau šalutinių poveikių, mažesnį veiksmingumą. Tai, kad pirmojo pasaulio šalyje trūksta vaistų, yra sunkiai suvokiamas dalykas.
– Grįžkime prie COVID-19 infekcijos. Jei žmogus nejaučia aktyvių simptomų, tačiau atlikęs testą gauna teigiamą rezultatą, kokie dabar yra apribojimai?
– Šiuo metu Lietuvoje oficialių apribojimų nėra, tad teoriškai žmogus gali daryti viską. Tačiau praktiškai reikėtų jausti socialinę atsakomybę. Mes niekada nežinome, ar mūsų draugai ar kolegos neserga ligomis, kurios sumažina jų imunitetą, todėl COVID-19 infekcija jiems gali būti labai pavojinga ar net mirtina. Jei testas teigiamas, reikėtų bent tris dienas dėvėti kaukę ir stengtis neiti iš namų. Jei atlikus pakartotinius testus rezultatas išlieka teigiamas, reikėtų apsilankyti pas gydytoją – galbūt yra kažkokia kita infekcija, o testas tiesiog klaidingai rodo.
Naujausi komentarai