STEBUKLŲ ŠALIS

Ar pagaliau ateis ilgai laukta ramybė

Nusibodusi politika įvėlė tautą į nesibaigiantį skandalą. Nepriklausomybė, laisvė ir demokratija, kurių taip laukėme, o kai kas ir nebodamas pavojų kovojo už ją, pasirodė besanti daug trapesnė ir sudėtingesnė.

Pasirodo, per daug norėjome: kad mūsų šalis būtų geresnė už kitas Vidurio ir Rytų Europos valstybes, kad ekonomika, teisėtvarka, švietimas, sveikatos ir gamtos apsauga greitai taptų normalūs, lyg kokioje šimtus metų laisvai besi-vystančioje Vakarų šalyje (ir ten yra problemų, bet jos kitokios).

Iš pradžių imtasi “statyti kapitalizmą” (anot vieno ekonomikos vilko, kapitalizmo be kapitalistų nebūna). Statėme pagal K.Markso ir kitų aprašytą “pirminio kaupimo dėsnį”. Akla Temidė nieko nematė. Eiliniai žmogeliai - inteligentai, smulkieji valstiečiai, darbininkai vargo ir nenorėjo džiaugtis.

Kai kam tai ėmė nusibosti. Žmonės vėl balsavo už dešiniuosius. Bet konservatorių silpnumas buvo fenomenalus. Juos išdavė G.Vagnorius, po to R.Paksas, kurį dabar visi kaltina, kad nemokėjo pasirinkti padėjėjų. Tauta vėl pasišaukė A.M.Brazauską, kuris norėjo bent normalios ekonomikos elementus sukurti. Bet negalėjo, valstybės skolų našta, socialliberalus mąstymas ir lietuviška specifika vertė jį tęsti tą pačią politiką. Tokia istorija.

Kas ta „lietuviška“ specifika? Kuo mes praturtinome pasaulį? Elementari netvarka, neatsakingumas ir savęs kaltinimas ir juodinimas - mūsų visų. Nereikia visko versti valdžiai. Lietuvoje griežtai baudžiama už greičio viršijimą ar kitas smulkias piliečių nuodėmes, bet ne už dešimties Dievo įsakymų nesilaikymą.

Todėl nereikia stebėtis, per daug praradome inteligentijos sibiruose ir amerikose, o mūsų pačių mąstymas dar per daug supaprastintas ir kategoriškas.

Tokioje aplinkoje tarpsta gelbėtojai. Atskirų turtuolių ar kontrabandininkų papirkti jie daug žada, bet mažai daro. Vikriausias pasirodė esąs Prezidentas: už valdiškus pinigus varo savo partinę propagandą, ir valdžia nieko padaryti negali.

Jei valdžios naujametės dovanėlės ir vėl bus biurokratinis policinis valdymo stilius, bus blogai, nes visi pasiilgo reformų: daugiau teisingumo, mažiau pažadų, tvarkos, tikros, ne tos, kuri gimdo netvarką. Tarp valdžios žmonių yra daug protingų vyrų ir moterų, kurie žino, ką reikia daryti, o kai kurie jau ir pradeda daryti. Bet aukščiausiai valdžiai sunku, nes slegia praeities klaidų našta, skolos ir nepopuliarių reformų baimė. Populiarių reformų sugalvoti jie nesugeba.

O dėl skandalo, tai jis - netikras ir daugeliui jis šventinės nuotaikos negadina. Paprasčiausiai susipešė kelios prekybinio bei finansinio kapitalo grupuotės. Dėl turto, valdžios, dėl Europos pinigų. Kaip kad anksčiau pešėsi dėl “Mažeikių naftos”… Labiausiai pasisekė V.Uspaskichui. Dabar jis gali leisti sau prabangą - daryti politiką.

Stebuklų šalis Lietuva. Tie, kurie gali dirbti, darbo neturi. Kurie sugeba tik griauti ar geriausiu atveju spekuliuoti kitų sukurtais produktais, “dirba”. Treti dirba už vadinamąjį „minimumą“.

Nepavyko su(si)kurti šventinės nuotaikos. Matyt, mes, Lietuvos piliečiai, negalime be problemų ir padejavimų.

Bet vis dėlto įdomu, kokie gi bus tie 2004 metai. Ar atsikvošės žmonės ir valdžia, ar ateis ilgai laukta šventa ramybė, normalaus kasdieninio gyvenimo šventė, ar ir toliau klestės tik niekdariai ir juokdariai?