Apžvalga: svarbiausi penktadienio įvykiai Lietuvoje ir pasaulyje

Karantino režimas. Augant spaudimui dėl ribojimų smulkiam verslui, premjerė Ingrida Šimonytė susitiko su prekybininkų atstovais ir surengė spaudos konferenciją, kurioje pranešė, jog Vyriausybė pirmadienį turėtų apsispręsti dėl karantino švelninimo plano, tačiau konkrečių detalių kol kas nepateikė. Prie Vyriausybės protesto akciją surengė kirpyklų ir grožio salonų atstovai, jie degė laidotuvių žvakes, dėjo vainikus. Anksčiau su smulkaus ir vidutinio verslo atstovais susitikęs prezidentas Gitanas Nausėda paragino Vyriausybę „ieškoti naujos saugios pusiausvyros tarp epidemiologinių ir socialinių bei ekonominių tikslų“.

Koronaviruso situacija:

* Lietuvoje nustatyti 654 nauji COVID-19 ligos atvejai, mirė 19 žmonių. Ligoninėse šiuo metu gydoma 1300 COVID-19 pacientų, 140 iš jų – reanimacijoje.

* Vilniaus savivaldybė pranešė vykdysianti bandomąjį projektą, kai į Vilniaus Kunigaikščio Gedimino progimnazijos klases grįš dalis pradinių klasių vaikų. Planuojama, kad į mokyklą pradinukai, kurių šeimos sutiks išsitirti dėl koronaviruso.

* Latvijos vyriausybė nusprendė nuo pirmadienio sugriežtinti sąlygas kontaktinio pobūdžio prekybai, bet atšaukia prekių asortimento ribojimus maisto produktų ir higienos reikmenų parduotuvėse. Nuo kitos savaitės į Latviją bus galima atvykti tik dėl neatidėliotinų ir svarbių priežasčių.

* Itin sparčiai savo gyventojus nuo COVID-19 skiepijantis Izraelis nuo kovo pradės palaipsniui atsiverti turizmui, ir planuoja, kad sienos bus įprastai atviros nuo metų vidurio.

Borrellio vizitas. Europos Sąjungos diplomatijos vadovas vizito Rusijoje metu konstatavo, jog Bloko santykiai su Rusija dėl opozicionieriaus Aleksejaus Navalno įkalinimo pasiekė naujas žemumas. Jis sakė, kad ES narės artimiausiu metu tarsis dėl tolesnių santykių su šia kaimyne. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas savo ruožtu pareiškė, jog Maskva yra pripratusi prie jai taikomų baudžiamųjų priemonių ir nelaiko ES patikima partnere.

Respublikonės pašalinimas. Demokratų vadovaujami Jungtinių Valstijų Atstovų Rūmai po savaites trukusių ginčų nubalsavo už kraštutinių dešiniųjų sąmokslo teorijos „QAnon“ šalininkės Marjorie Taylor Greene pašalinimą iš dviejų komitetų. Politikė sulaukė abiejų partijų kritikos dėl antisemitinių, rasistinių ir islamofobiškų pasisakymų, teigė, jog 2020 metų prezidento rinkimai buvo suklastoti ir reiškė paramą „QAnon“ sąmokslo teorijoms, kad Donaldas Trumpas kariauja slaptą karą su pasauline liberalia Šėtoną garbinančių pedofilų sekta.

JAV užsienio politika. Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas nutraukė Vašingtono paramą Saudo Arabijos karui Jemene ir smarkiai padidino šalyje laukiamų pabėgėlių skaičių. Jis taip pat įšaldė buvusio prezidento D. Trumpo planus perdislokuoti didelę dalį Vokietijoje laikomų amerikiečių karių – šią poziciją pasveikino Vokietijos vyriausybė. JAV prezidentas taip pat pažadėjo griežtą poziciją Kinijos ir Rusijos atžvilgiu. „Aiškiai pasakiau prezidentui Putinui – visai kitaip nei mano pirmtakas – kad Jungtinių Valstijų nuolaidžiavimo dėl Rusijos agresyvių veiksmų, kišimosi į mūsų rinkimus, kibernetinių atakų ir jos piliečių nuodijimo laikas baigėsi“, – sakė J. Bidenas. Kremlius pavadino naujojo JAV retoriką agresyvia ir nekonstruktyvia.

Navalno teismas. Maskvos teismas atnaujino dar vienos Kremliaus kritikui Aleksejui Navalnui iškeltos bylos nagrinėjimą. Jis kaltinamas Antrojo pasaulinio karo veterano apšmeižimu, kai socialiniame tinkle „Twitter“ pavadino prezidentą Vladimirą Putiną vaizdo klipe palaikiusį veteraną „šalies gėda“. Opozicionierius savo kaltės nepripažįsta ir tvirtina, kad jo baudžiamasis persekiojimas yra politiškai motyvuotas.

Protestai Mianmare. Kariškiams toliau areštuojant pareigūnus, nušalintus per karinį perversmą, Mianmare prie vieno universiteto penktadienį protestavo 200 dėstytojų ir studentų.