– Kaip vertinate Prienų rajono bendruomenių aktyvumą pastaraisiais metais? Ar pastebite augantį gyventojų norą patiems keisti savo aplinką?
– Prienų rajono bendruomenių aktyvumą vertinu labai teigiamai. Pastaraisiais metais matome aiškų pokytį – gyventojai vis dažniau neapsiriboja vien problemos įvardijimu, o ateina su konkrečiais pasiūlymais, idėjomis ir noru prisidėti prie jų įgyvendinimo.
Aktyvumas auga keliose srityse: bendruomenės tvarko viešąsias erdves, organizuoja kultūrinius renginius, stiprina vaikų ir jaunimo užimtumą, rūpinasi socialiai jautriomis grupėmis, inicijuoja sporto, sveikatinimo, amatų, krašto pažinimo veiklas. Džiugu, kad bendruomenės tampa ne prašytojomis, o partnerėmis – jos mato savo kraštą iš vidaus ir dažnai labai tiksliai žino, ko konkrečiai reikia jų gyvenvietei.
Tai rodo ir projektinis aktyvumas. Savivaldybės biudžeto lėšomis finansuojamose priemonėse kasmet dalyvauja dešimtys organizacijų, o jų veiklos apima labai platų spektrą – nuo infrastruktūros iki socialinių paslaugų ir kultūros.
– Kokius pagrindinius tikslus savivaldybė kelia bendradarbiaudama su vietos bendruomenėmis?
– Pagrindinis tikslas – kurti gyvą, atsakingą ir įtraukią savivaldą, kurioje sprendimai gimsta ne tik kabinete, bet ir bendraujant su žmonėmis.
Savivaldybei svarbu, kad bendradarbiavimas su bendruomenėmis padėtų stiprinti gyventojų įsitraukimą į sprendimų priėmimą, gerinti gyvenamąją aplinką seniūnijose, skatinti vaikų, jaunimo, šeimų ir senjorų užimtumą, puoselėti krašto tapatybę, tradicijas ir kultūrą, didinti socialinę įtrauktį, padėti bendruomenėms augti kaip savarankiškoms organizacijoms.
Bendruomenės yra arčiausiai žmonių, todėl jų įžvalgos dažnai leidžia greičiau suprasti, kur problema yra tikrai aktuali, o kur reikalingas ne didelis projektas, bet labai konkretus, kartais gana paprastas sprendimas.
– Su kokiais didžiausiais iššūkiais šiandien susiduria rajono bendruomenės, siekdamos savo idėjas paversti realiais darbais?
– Pagrindiniai yra finansiniai, administraciniai ir žmogiškųjų išteklių iššūkiai. Dažnai bendruomenės turi labai gerų idėjų, tačiau joms reikia pagalbos parengiant paraiškas, suplanuojant biudžetą, įvertinant darbų apimtis, derinant projektus ar užtikrinant veiklų tęstinumą.
Kitas iššūkis – aktyvių žmonių ratas. Kaimo bendruomenėse dažnai tie patys keli lyderiai organizuoja renginius, rašo projektus, koordinuoja talkas, bendrauja su institucijomis ir dar randa laiko padrąsinti kaimynus. Todėl savivaldybei svarbu ne tik finansuoti projektus, bet ir stiprinti pačias organizacijas, padėti joms neprarasti motyvacijos.
Sporto bendruomenėse dažnai išskiriamas finansavimo trūkumas, nes skirtingų sporto šakų veiklos kaštai labai nevienodi. Taip pat matome, kad kai kuriose srityse organizacijos konkuruoja dėl tų pačių sportininkų, trenerių ar finansavimo, todėl svarbu skatinti ne tik konkurenciją, bet ir bendradarbiavimą.
Geriau turėti bendruomenę, kuri kelia idėjas ir kartais nekantriai klausia „kada?“, negu bendruomenę, kuriai jau niekas neberūpi.
– Sakoma, kad stipri bendruomenė yra savivaldybės partneris. Kaip aktyvios bendruomenės padeda savivaldai efektyviau spręsti vietos problemas?
– Aktyvios bendruomenės padeda savivaldai, nes jos labai greitai pamato realius vietos poreikius. Jos žino, kur trūksta apšvietimo, kur nesaugu vaikams, kur reikia poilsio erdvės, kokių veiklų trūksta jaunimui ar senjorams. Bendruomenės taip pat prisideda konkrečiais darbais: organizuoja talkas, renginius, edukacijas, socialines veiklas, telkia savanorius, padeda skleisti informaciją. Tai leidžia kai kurias problemas spręsti greičiau, tiksliau ir su didesniu gyventojų pasitikėjimu. Savivaldybei bendruomenės yra tarsi labai jautrus vietos pulsas. Kai jis stiprus, savivalda geriau girdi, kur reikia veikti pirmiausia.
– Kaip vietos lyderių iniciatyvos keičia seniūnijų darbą? Ar tai palengvina, ar, priešingai, prideda papildomų iššūkių administracijai?
– Vietos lyderiai seniūnijų darbą iš esmės stiprina. Jie padeda telkti gyventojus, greičiau perduoda informaciją, inicijuoja diskusijas, prisideda prie renginių, aplinkos tvarkymo ar projektinių veiklų.
Žinoma, aktyvi bendruomenė administracijai reiškia ir daugiau klausimų, daugiau derinimų, daugiau darbo. Tačiau tai yra geras iššūkis. Geriau turėti bendruomenę, kuri kelia idėjas ir kartais nekantriai klausia „kada?“, negu bendruomenę, kuriai jau niekas neberūpi.
Savivaldybės požiūriu, vietos lyderiai padeda seniūnijoms tapti ne tik administraciniais padaliniais, bet ir gyvo bendruomeninio veiksmo centrais.
– Ar bendruomenių balsas yra girdimas planuojant rajono biudžetą ar strateginius plėtros planus? Kokius įrankius tam naudojate?
– Taip, bendruomenių balsas yra girdimas. Vienas aiškiausių įrankių yra dalyvaujamasis biudžetas, kuriame gyventojai patys siūlo idėjas ir balsuodami nusprendžia, kurios iš jų turi būti įgyvendintos.
Taip pat veikia Prienų rajono savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba, kurios tikslas – skatinti nevyriausybinių organizacijų veiklą ir stiprinti bendradarbiavimą tarp savivaldybės institucijų, įstaigų ir NVO. Bendruomenės dalyvauja seniūnijų susitikimuose, teikia pasiūlymus dėl viešųjų erdvių, infrastruktūros, kultūros, sporto ir socialinių veiklų.
Savivaldybė taip pat skiria finansavimą įvairioms sritims: nevyriausybinių organizacijų veiklai, fizinio aktyvumo ir sporto veiklai skatinti, Prienų rajono ir miesto vietos veiklos grupių projektams, priemonei „Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ ir kitoms programoms.
– Kokioms sritims šiemet bendruomenės teikė didžiausią prioritetą?
– Šiemet bendruomenės daugiausia dėmesio skyrė bendruomenėms telkti, vietos žmonėms aktyvinti, kultūrinėms, kūrybinėms ir laisvalaikio, sporto ir sveikatinimo veikloms, vaikų ir jaunimo užimtumui, vasaros stovykloms.
Matome, kad bendruomenėms svarbi ne tik infrastruktūra, bet ir turinys – kad sutvarkyta erdvė būtų naudojama, kad joje vyktų renginiai, edukacijos, susitikimai, sporto užsiėmimai. Kitaip tariant, gyventojai nori ne vien suoliuko ar aikštelės, o gyvos vietos, kurioje žmonės susitinka.
– Kokias administracines priemones Prienų rajono savivaldybė siūlo bendruomenėms, kurios ateina su konkrečiomis idėjomis?
– Bendruomenėms siūlome konsultacijas, metodinę pagalbą, informaciją apie finansavimo galimybes, pagalbą rengiant paraiškas ir planuojant veiklas. Savivaldybės administracijos specialistai konsultuoja dėl projektų rengimo, finansinių dokumentų, veiklos ataskaitų, galimų finansavimo šaltinių.
Sporto organizacijos gali kreiptis į Švietimo ir sporto skyrių, o bendruomeninės ir nevyriausybinės organizacijos – į jų veiklą kuruojančius administracijos specialistus. Taip pat bendruomenės gali teikti idėjas dalyvaujamajam biudžetui, dalyvauti NVO finansavimo priemonėse, VVG projektuose, seniūnijų lygmens diskusijose.
Mūsų tikslas – kad žmogus, atėjęs su idėja, neišeitų su atsakymu „nežinome“, o gautų aiškią kryptį, ką daryti toliau.
– Ką savivaldybė daro tais atvejais, kai bendruomenė turi puikią idėją, tačiau jai trūksta vadybinių žinių ar žmogiškųjų išteklių ją įgyvendinti?
– Tokiais atvejais pirmiausia stengiamės padėti idėją paversti aiškiu veiksmų planu. Kartais bendruomenei reikia ne tiek pinigų, kiek pagalbos susidėlioti prioritetus: nuo ko pradėti, kokius dokumentus parengti, kokio finansavimo ieškoti, kokių partnerių pasitelkti.
Savivaldybės specialistai konsultuoja dėl paraiškų, biudžetų, ataskaitų, veiklų planavimo. Taip pat skatiname bendruomenes bendradarbiauti tarpusavyje – stipresnės organizacijos gali pasidalyti patirtimi su tomis, kurios dar tik pradeda kelią.
Labai svarbu, kad bendruomenė nebijotų ateiti net ir su ne iki galo „supakuota“ idėja. Gera idėja dažnai gimsta iš paprasto sakinio: „Mūsų kaimui to labai reikia.“ Tada jau galima kartu ieškoti kelio.
Mūsų tikslas – kad žmogus, atėjęs su idėja, neišeitų su atsakymu „nežinome“, o gautų aiškią kryptį, ką daryti toliau.
– Galbūt galėtumėte išskirti tris penkis pastarųjų metų projektus rajone, kurie tapo puikiu pavyzdžiu, kaip bendruomenės iniciatyva neatpažįstamai pakeitė aplinką ar vietos gyvenimą?
– Galima išskirti kelis ryškius pavyzdžius.
Pirmasis – Šilavoto Davatkyno bendruomenės iniciatyvos. Projektas „Žvaigždžių takas“, įgyvendintas per dalyvaujamąjį biudžetą, padėjo sukurti sveikatingumo erdvę Šilavote, sutvarkant pėsčiųjų taką ir įrengiant treniruoklių zoną. Taip pat svarbūs projektai „Parko įkūrimas Šilavote“ ir „Skulptūrų skvero įkūrimas kun. A. Radušio parke Šilavote“. Šie projektai parodė, kad bendruomenė gali kurti ne tik infrastruktūrą, bet ir kultūrinę vertę.
Antrasis – bendruomeninė asociacija „Aitvaro vaikai“. Tai labai stiprus socialinės iniciatyvos pavyzdys. Iš asmeninės šeimos patirties gimė vaikų dienos centras, orientuotas į vaikus su negalia ir specialiaisiais poreikiais, kartu siekiantis integracijos. Tai projektas, kuris keičia ne tik paslaugų prieinamumą, bet ir visuomenės požiūrį.
Trečiasis – Želkūnų kaimo bendruomenės projektai. Bendruomenė sutvarkė centro prieigas, įrengė vaikų žaidimų aikštelę ir treniruoklius, tvarkė patalpas, puoselėjo krašto amatų tradicijas, įsigijo įrangos veikloms, pastatė duonkepę krosnį edukacijoms. Šiuo metu bendruomenė žengia ir bendruomeninio verslo kryptimi.
Ketvirtasis – Veiverių seniūnijos bendruomenės centro organizuojama vaikų ir jaunimo pilietinio ugdymo stovykla „Lukšiukai“. Tai tęstinė iniciatyva, kuri stiprina jaunimo pilietiškumą, ryšį su kraštu ir bendruomeniškumą.
Penktasis – Prienų „Revuonos“ pagrindinės mokyklos stadiono pritaikymas bendruomenės fizinį aktyvumą skatinančioms veikloms. Atnaujintas stadionas tapo atvira erdve įvairių sporto šakų treniruotėms, varžyboms, renginiams ir gyventojų fiziniam aktyvumui.
Taip pat verta paminėti Veiverių kultūros centro kartu su krašto bendruomene sukurtą miuziklą „Sulaužyti sparnai“. Tai gražus kultūrinio bendradarbiavimo pavyzdys, kai profesionalumas, vietos kultūros įstaigų darbas ir bendruomenių įsitraukimas sukuria rezultatą, kuris stiprina krašto tapatybę.
– Kaip pasikeitė konkrečios gyvenvietės ar erdvės, kai gyventojai ėmėsi iniciatyvos?
– Pokytis dažnai būna labai konkretus ir matomas. Šilavote atsirado naujos sveikatingumo, rekreacijos ir kultūrinės erdvės. Želkūnuose bendruomenės aplinka tapo patrauklesnė susitikimams, edukacijoms, vaikų ir šeimų veikloms. Prienuose atnaujintas „Revuonos“ mokyklos stadionas pakeitė ne tik mokyklos, bet ir tos miesto dalies veidą – gyventojai gavo daugiau galimybių sportuoti nemokamai ir arčiau namų.
Svarbiausia, kad tokie projektai keičia ne tik fizinę aplinką. Jie keičia ir žmonių santykį su savo gyvenamąja vieta. Kai gyventojai patys prisideda prie idėjos įgyvendinimo, ta erdvė tampa „mūsų“, o ne „kieno nors įrengta“.
– Kiek bendruomenių veikia Prienų mieste ir rajone? Ar yra esminių skirtumų tarp miesto ir rajono bendruomenių? Kurias iš jų pateikiate kaip pavyzdį kitiems ir kodėl?
– Prienų rajono savivaldybėje veikia daugiau kaip 100 nevyriausybinių organizacijų, įskaitant bendruomenines, jaunimo, sporto ir kitas organizacijas. Vien sporto organizacijų rajone veikia apie 35.
Rajono seniūnijose labiau dominuoja klasikinės bendruomeninės organizacijos, kurios vienija vietos gyventojus ir dažnai sprendžia labai konkrečius gyvenvietės klausimus – nuo viešųjų erdvių iki renginių, pagalbos kaimynams ar tradicijų puoselėjimo.
Kaip gerosios praktikos pavyzdžius galima minėti Veiverių, Balbieriškio, Stakliškių, Jiezno, Šilavoto seniūnijose veikiančias aktyvias bendruomenes. Jos išsiskiria gebėjimu telkti žmones, bendradarbiauti, rengti projektus ir kurti tęstines veiklas, kurios neišnyksta pasibaigus vienam finansavimo etapui.
– Kaip, Jūsų nuomone, Prienų rajono gyvenvietės atrodytų po dešimtmečio, jei gyventojų įsitraukimas dvigubėtų? Kokia yra Jūsų vizija?
– Jeigu gyventojų įsitraukimas dvigubėtų, po dešimtmečio matytume dar gyvesnes, jaukesnes ir savitesnes Prienų rajono gyvenvietes. Kiekviena seniūnija turėtų daugiau sutvarkytų viešųjų erdvių, daugiau vietos iniciatyvų, daugiau jaunimo veiklų, stipresnį kultūrinį gyvenimą ir dar daugiau pasididžiavimo savo kraštu.
Mūsų vizija – rajonas, kuriame žmogus jaučiasi ne stebėtojas, o kūrėjas. Kur seniūnija nėra tik administracinis žemėlapio vienetas, bet gyva bendruomenė. Kur vaikai turi kur sportuoti, senjorai – susitikti, šeimos – leisti laiką, o aktyvūs žmonės – realizuoti savo idėjas.
Ateityje matome ir didelį potencialą, kad stiprėjančios bendruomenės galėtų perimti dalį funkcijų iš savivaldybės ar tapti svarbiomis savivaldybės partnerėmis teikiant tam tikras paslaugas vietos gyventojams. Ypač socialinėje srityje. Seniūnijose gyvenantys aktyvūs žmonės yra arčiausiai kaimo žmogaus – senjoro, vienišo asmens, šeimos, kuriai reikia pagalbos, ar žmogaus, kuriam sudėtinga pasiekti paslaugas mieste. Todėl bendruomenės galėtų prisidėti prie pavežėjimo, vienišų asmenų lankymo, pagalbos buityje, užimtumo veiklų, socialinės priežiūros ar kitų kasdieniam gyvenimui svarbių paslaugų. Tai kartu galėtų tapti ir socialinio verslo augimo kryptimi Prienų rajone. Bendruomenės, kurios geriausiai pažįsta savo žmones, galėtų ne tik spręsti vietos problemas, bet ir kurti darbo vietas, stiprinti paslaugų prieinamumą, pritraukti projektinį finansavimą, įveiklinti turimas patalpas ir auginti vietos lyderystę. Taip bendruomeninė veikla taptų ne tik savanoryste, bet ir tvariu modeliu, kuriame socialinė nauda derinama su ekonominiu gyvybingumu.
Savivaldybė viena negali sukurti visko. Tačiau savivaldybė kartu su bendruomene gali sukurti labai daug. Būtent čia yra didžiausia ateities jėga – kai vietos žmonės ne tik išsako poreikius, bet ir patys tampa sprendimų dalimi.
– Ko palinkėtumėte ar ką patartumėte tiems Prienų rajono gyventojams, kurie mato problemą savo aplinkoje, turi idėją, bet vis dar nedrįsta žengti pirmojo žingsnio veiksmo link?
– Pirmiausia palinkėčiau nebijoti pradėti. Nereikia iš karto turėti tobulo projekto, sąmatos ar visų atsakymų. Dažnai pirmas žingsnis yra labai paprastas – pasikalbėti su kaimynais, seniūnu, bendruomenės pirmininku ar savivaldybės specialistais.
Jeigu matote problemą, tikėtina, kad ją mato ir kiti. Jeigu turite idėją, gali būti, kad kam nors kaip tik trūksta žmogaus, kuris ją garsiai pasakytų. Prienų rajone turime daug pavyzdžių, kai viena iniciatyva išaugo į sutvarkytą erdvę, vaikų užimtumo veiklą, kultūrinį renginį ar socialinę paslaugą.
Todėl patarimas būtų paprastas: ateikite, klauskite, siūlykite. Savivaldybė yra atvira idėjoms, o bendruomenės stiprybė prasideda nuo žmogaus, kuris nusprendžia, kad mintis „kas nors turėtų padaryti“ gali virsti raginimu „pabandykime padaryti kartu“.
Rubrika „Bendruomenių diena" dienraštyje „Kauno diena“ (2026) dalinai finansuojamas iš „Medijų rėmimo fondo“, skirta suma 9 000 eurų.
(be temos)