Kaip BNS sakė Akmenės savivaldybės administracijos Tarptautinio bendradarbiavimo ir komunikacijos skyrius vedėja Ingrida Jakaitienė, Klyšių kaime Plechavičiai gyveno ilgą laiką.

„Čia gyveno Povilo Plechavičiaus tėvas Ignas ir jo tėvai Simonas ir Ona“, – tvirtino ji. 

Pasak savivaldybės atstovės, dabar toje vietoje, kur kažkada stovėjo Plechavičių sodyba, yra plynas laukas.

„Ta vieta yra tuščia, tas paminklinis akmuo bus pastatytas prie kelio, vedančio į tą buvusią sodybą“, – teigė I. Jakaitienė.

Dėl atminimo įamžinimo į Akmenės savivaldybę kreipėsi Generolo Povilo Plechavičiaus atminties išsaugojimo labdaros ir paramos fondas.

Jo direktorė Genoveita Gricienė BNS teigė, kad Klyšių kaime buvo I. Plechavičiaus šeimos dvarvietė.

„Tie dvarai Žemaitijoje nebuvo tokie dvariški. Didelė troba kaime buvo ir tiek“, – teigė ji.   

Pasak G. Gricienės, iki šiol išliko dvaro pamatai, laiptai, akmeninio tvarto dalis.

„Yra liepų, kurias sodino Plechavičiai, alėja, ja eidavo pasivaikščioti. Jos pradžioje ir pastatysime akmenį“, – teigė ji.

Dėl paminklinio akmens statymo sprendimą turi priimti Akmenės rajono savivaldybės taryba.

Teritorija, kur gyveno P. Plechavičiaus tėvas ir seneliai, anksčiau vadino Padvarėlias, o  dabar –  Klyšiais. 

P. Plechavičius (1890–1973) per 1918–1920 metais vykusias Lietuvos Nepriklausomybės kovas Žemaitijoje subūrė prieš bolševikus kovojusių partizanų dalinius, dalyvavo kovose su Lenkijos kariuomene prie Seinų, Augustavo ir Varėnos miškuose. Teigiama, kad kovodamas su bolševikais Sedos, Mažeikių, Telšių apylinkėse, pasižymėjo brutaliu elgesiu.

1926 metais jis buvo vienas iš gruodį vykusio perversmo vadovų, vėliau užėmė aukštas pareigas tarpukario Lietuvos kariuomenėje.

Per Antrąjį pasaulinį karą nacistinės Vokietijos okupacijos metu P. Plechavičius buvo kovai su sovietiniais partizanais ir Armijos Krajovos kovotojais skirtos Vietinės rinktinės kūrėjas ir vadas. P. Plechavičiaus pastangomis vilkinta, o vėliau sužlugdyta nacių mobilizacija, vėliau jis buvo suimtas ir išsiųstas į Salaspilio koncentracijos stovyklą, išvežtas į Dancigą (dabar Gdanskas), paskui į Klaipėdą.

Artėjant sovietų kariuomenei P. Plechavičius pasitraukė į Vokietiją, 1949 metais emigravo į JAV.