Iš Afganistano į Lietuvą atvykęs Abdulas Basiras Yousofi lietuviškai "Kauno dienai" pasakojo ne tik apie baimių pilną kelionę iki Europos. "Moku daug lietuviškų eilėraščių ir dainų, tarp jų – ir "Atskrend sakalėlis", – šypsojosi jis, kalbinamas Rukloje.
Pirma diena
Trečiadienį Lietuvą pasiekė lietuviškai kalbantis afganistanietis. Vyras išpopuliarėjo tuomet, kai internete prabilo lietuviškai ir kreipėsi į Lietuvos Prezidentę Dalią Grybauskaite su prašymu suteikti jam pabėgėlio statusą ir padėti apsigyventi Lietuvoje.
Šiuo metu vyras įsikūrė Ruklos pabėgėlių centre. Basiras vakar "Kauno dienai" sakė, kad Rukloje jam patinka ir jau spėjo apsilankyti vietinėje parduotuvėje.
"Kai atskridau, buvo labai gera diena, net pamiršau Afganistaną. Esu labai laimingas. Oras – geras, man visai nešalta. Jau buvau ir parduotuvėje, pirkau sulčių, kramtomosios gumos, saulėgrąžų. Darbuotojai man parodė, kur kas yra, ir kai atsakiau lietuviškai, labai nustebo. Sako, kad gal aš lietuvis", – pirmosios dienos įspūdžius pasakojo Basiras.
Naujasis Pabėgėlių centro gyventojas dar nespėjo apžiūrėti pačios Ruklos ar jos apylinkių. Neteko susipažinti ir su kitais gyventojais. Artimiausiu metu jis žada intensyviai tobulinti savo lietuvių kalbos žinias.
Pasak centro darbuotojų, kai užsieniečiai išmoksta kalbėti lietuviškai, atsiveria nauji keliai ir jie lengviau integruojasi į visuomenę. Basiro atvejis žavi tuo, kad su juo jau dabar galima susišnekėti, nors ir ne viskas jam dar yra suprantama.
Su kariais – lietuviškai
Basiras pasakojo, kad lietuvių karių stovyklose Afganistane iš pradžių dirbo pagalbiniu darbuotoju. Vyrui patiko lietuvių kalba ir papročiai, tad greitai pradėjo suprasti mūsų kalbą. Su lietuvių kariais Basiras ilgai leisdavo laiką, tad, pramokęs kalbos, tapo vertėju.
"Buvo tokia Marija, ji mane mokė skaičiuoti. Man pačiam buvo labai lengva mokytis lietuviškai, tačiau draugams – labai sunku. Aš žmoną mokiau kalbėti lietuviškai, tad ir ji moka pasakyti: "Labas, kaip sekasi?" – sakė afganistanietis.
Vyras su lietuvių kariais švęsdavo ir įvairias šventes. Basiras negali įvardyti didelių kultūrinių skirtumų tarp lietuvių ir afganistaniečių, tačiau tikina, kad jam patiko būti su mūsiškiais.
"Moku daug lietuviškų eilėraščių ir dainų, tokių kaip "Atskrend sakalėlis". Dabar beveik 2,5 metų nekalbėjau lietuviškai, tai šiek tiek pamiršau", – prisipažino Basiras.
Gyvenimas Afganistane
Pabėgėlis pasakojo, kad po to, kai 2013-aisiais lietuvių kariai pasitraukė iš Afganistano Goro provincijos, prasidėjo tikrieji neramumai. Pasak Basiro, policija ir Talibano kariai veikė išvien, todėl dėl bendradarbiavimo su NATO kariais jam iškilo grėsmė gyvybei.
Atvykėlis iš Afganistano tikino, kad iš pradžių gyveno neramiai, bet turėjo savo parduotuvę, tad nenorėjo jos apleisti ir likti be pinigų. Tačiau kai jis ir jo mama sulaukė grasinančio laiško, o pareigūnai nesuteikė pagalbos ir nebesijautė saugus, Basiras nusprendė bėgti į Europą.
"Man atsiuntė talibai laišką, kad mane nužudys. Nuėjau į policiją, sako: "O ką mums daryti?" Nusprendžiau, kad bėgsiu į Lietuvą, nes man patinka lietuviai ir moku kalbą. Nors mano draugai bėgo į Vokietiją ar Italiją", – pasakojo Basiras.
Ilga kelionė
Po grasinimų susidoroti Basiras patraukė Europos link. Pabėgėlis tikina, kad šią kelionę prisimins visą gyvenimą, nes ji buvo labai sunki, pavojinga ir varginanti, o ir garantijų, kad pasiseks, buvo mažai.
Basiras iš Afganistano patraukė į Iraną, vėliau – į Turkiją, Graikiją ir tik tuomet pasiekė Lietuvą. Vyras pasakojo, kad per šią kelionę išleido maždaug 7 tūkst. dolerių. Tai labai didelė suma, nes Afganistane žmonių mėnesio atlyginimas siekia vos kelis šimtus JAV dolerių.
Negana to, kad kelionės kaina labai didelė, nebuvo jokių garantijų, kad pavyks saugiai pasiekti Europą. Kai teko plaukti pripučiama valtimi, vyras buvo gerokai apgautas ir teko rizikuoti gyvybe.
"Irane kainos labai svyruoja. Ten paima pinigus ir tave siunčia toliau. Kai reikėjo plaukti su pripučiama valtimi, buvo pasakyta, kad ryte plauks 35 žmonės. Kai susirinkome, norinčiųjų keliauti į Graikiją buvo apie 90. Mums pasakė: arba plaukiam, arba galim eiti savais keliais. Surizikavau, tačiau buvo labai baisu", – prisiminimais dalijosi Basiras.
Kelionę laivu lydėjo baimė. Žmonės buvo tiek susigrūdę, kad buvo sunku pajudėti. Visą kelionę garsiai verkė moterys ir vaikai. Dar daugiau baimės atsirado, kai į valtį pradėjo sunktis vanduo. Basiras prisiminė, kad tuomet užsidėjo gelbėjimo liemenę ir vylėsi kuo greičiau pasiekti krantą.
Šeima liko
Laimei, lietuviškai kalbančiam užsieniečiui pavyko pasiekti Graikiją. Čia jis laikinai buvo priglaustas pabėgėlių stovykloje.
Vyras pasakojo, kad kelionė buvo rizikinga ir brangi, todėl jis ryžosi keliauti vienas.
Rukloje apsistojęs Basiras savoje šalyje paliko žmoną, dvejų metų dukrelę ir garbaus amžiaus mamą. Jis tikisi, kad pavyks juos atsivežti į Lietuvą. "Susirašau su jais, bet man dėl jų labai neramu. Bijome talibų, kad jie ko nors mano šeimai nepadarytų", – tikino Lietuvos naujakurys.
Ateities planai
Dėl to, kad jau kažkiek moka kalbėti lietuviškai, mėgsta žaisti krepšinį, Basiras tikisi, kad pavyks įsitvirtinti Lietuvoje. Dabar labai nori susitikti su kariais, su kuriais bendravo Afganistane. Pabėgėlių centro darbuotojai pasakojo, kad į juos jau kreipėsi ne vienas Afganistane tarnavęs lietuvių karys. Jie taip pat nekantrauja Rukloje susitikti su Basiru.
Vyro laukia intensyvios lietuvių kalbos pamokos. Pabėgėlių centre lietuvių kalbos mokoma kasdien po dvi valandas, tačiau darbuotojai neslepia, kad jei užsieniečiai nori mokytis daugiau, skiria laiko individualiai. Taip pat afganistanietis tikisi, kad greitu metu prisimins pamirštas lietuviškas dainas ir galės apie tai papasakoti savo draugams.
Kadangi Afganistane Basiras turėjo savo parduotuvę, tikisi pradėti savo verslą ir čia. Tačiau kol kas dar neapsisprendžia, kokios parduotuvės norėtų. Galvoja ir apie maisto, ir apie drabužių parduotuvę.
Vis dėlto kol kas dar negalima pasakyti, ar atvykėliui iš Afganistano bus leista įsitvirtinti Lietuvoje. Šiuo metu Vidaus reikalų ministerija renka įvairius duomenis, ar internete išpopuliarėjusiam afganistaniečiui tikrai gresia pavojus.
Jei tai pasitvirtins, jam gali būti suteiktas pabėgėlio statusas, kuris leidžia gyventi ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES šalyse. Jei bus nuspręsta, kad pavojus Basiro gyvybei negresia, jis bus išsiųstas atgal į Afganistaną.
Naujausi komentarai