Viktorija Čmilytė-Nielsen: už puotą mokės tie, kurių prie stalo dar nėra

„Šiandien nacionalinėje politikoje viską užgožia valdančiųjų blaškymasis, nesutarimai dėl prioritetų. Smarkiai vėluojantys sprendimai gynybos srityje ir pažadai, kurių įgyvendinimas kelia abejonių“, – partijos tarybos posėdyje Vilniuje sakė politikė.

„Vieną dieną paskelbiamas naujas planas, kitą paaiškėja, kad nėra nei aiškaus finansavimo, nei susitarimų. Ir svarbiausia – jokios atsakomybės už tai, kas bus toliau“, – pridūrė ji.

Anot politikės, nors koalicijoje nesutariama, koks bus kitų metų valstybės biudžetas, jau dabar aišku, kad „už puotą mokės tie, kurių prie stalo dar nėra“.

Pasak jos, dabartinis tuščias politinis triukšmas viešojoje erdvėje turi pasekmes.

Kai sprendimai vėluoja, žmonės nežino, ko tikėtis.

„Kai sprendimai vėluoja, žmonės nežino, ko tikėtis. Kai prioritetai nuolat keičiami, sunku planuoti. Kai atsakomybė pasimeta tarp institucijų, žmogus lieka vienas su savo problema“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

BNS rašė, kad šią savaitę kitų metų valstybės biudžeto projektą pateikusi Vyriausybė numato 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) valdžios sektoriaus deficitą, kai europiniuose Mastrichto kriterijuose yra nustatyta 3 proc. pamatinė riba.

Liberalai šeštadienį priimta rezoliucija pareiškė, kad nepalaikys kitų metų valstybės biudžeto projekto dėl, jų nuomone, pernelyg spartaus skolos augimo.

Pagal dabartinį projektą, 2027-ųjų valstybės biudžeto pajamos turėtų siekti 22,2 mlrd. eurų (su ES lėšomis) – 5,2 proc. daugiau nei šiemet, o išlaidos – 27,9 mlrd. eurų – 1,3 proc. daugiau. ES ir kita finansinė parama sieks 3,2 mlrd. eurų.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius interviu „15min“ šią savaitę sakė, kad valdantieji tikriausiai dar susitars dėl papildomų priemonių kitąmet padidinti valstybės biudžeto pajamas ir taip sumažinti prognozuojamą valdžios sektoriaus deficitą.

Jis taip pat žada pasiūlyti ilgalaikį planą, skirtą deficito lygį grąžinti iki Mastrichto kriterijaus ribos.

V. Čmilytės-Nielsen teigimu, chaotiškas valdymo būdas neapsiriboja vien nacionaline politika.

„Chaosas persimeta į savivaldą, kai vietos valdžia nežino, kokių sprendimų tikėtis iš valstybės, kai jai pavedamos naujos funkcijos, bet neskiriama lėšų joms vykdyti. Kai prioritetai keičiami greičiau, nei savivaldybės spėja pasiruošti“, – kalbėjo Liberalų sąjūdžio pirmininkė.

„Politinė kultūra, kurioje dominuoja blaškymasis ir atsakomybės kratymasis, turi pasekmių. Ir pirmiausia tai pajunta žmonės – tie, kurie turi idėjų ir drąsos jas įgyvendinti“, – sakė ji.

Liberalų sąjūdis šeštadienį tvirtina partijos kandidatus į merus kitąmet kovo 7 dieną vyksiančiuose savivaldos rinkimuose.