V. Landsbergis: kol kas ES tik mindžikuoja ir lieja ašaras

„Nematau racionalaus proto, valios ir ryžto atsakyti teroristams taip, kaip dera. Matau miltų trynimą ir ašarojimą. Laukimą, kad gal kas nors įvyks, gal jie liausis, gal pavargs, gal nukraujuos“, – teigia Vytautas Landsbergis. Pasak jo, atsakyti teroristams turi ne Belgija, o Europos Sąjunga (ES) ir NATO, nes užpulta ne tik Belgija, bet visa struktūra, kuri tikėjosi būti stabilumo pagrindu. Kaip nesiliaujantys teroro išpuoliai keičia Europos veidą ir Europos vertybes, tarp kurių viena svarbiausių – tolerancija, skirtingų rasių ir religijų taikus sambūvis? Apie tai – pokalbis su Vytautu Landsbergiu ir filosofu Leonidu Donskiu.

– Pone Landsbergi, ar sutinkate, kad teroristai stumia Europą į rasinės neapykantos ir visuotinio įtarumo erą, kai apie skirtingų religijų taikų sambūvį gali tekti ir pamiršti?

– V. Landsbergis: Jie stumia Europą į pakrikimą ir suirimą. Tai pagrindinis tikslas ir galbūt ne tik tų teroristų, nes yra ir kitų jėgų, kurios nekenčia suvienytos ir demokratinės Europos. Kur eina pati Europa? Man gaila, kad ji neina proto kryptimi, nedaro išvadų, kapstosi smulkmenose, užuojautose ir ašarose.

Dabar liejamos ašaros dėl Belgijos – vargšė Belgija, kaip ji nukentėjo! Tarsi niekas nesuprastų, kad ne Belgija nukentėjo, ne vien žuvusieji ir sužeistieji. Yra puolamos tarptautinės institucijos. Ne įstaigos – metro, oro uostas, o struktūra. Struktūra, kuri tikėjosi būti stabilumo pagrindu ir apginti žmonių, tautų teises. Ir dabar tas institucijas reikia sugriauti, joms metamas toks milžiniškas provokacinis iššūkis – dar negirdėti, kaip jos į tai reaguoja.

Juk užpulta ne Belgija. Užpulta NATO, nes Belgija yra jos narė. Ir ką jie dabar darys? Kol kas tik mindžikuoja ir ašaras šluosto. Prisiminkime, kaip reagavo Jungtinės Amerikos Valstijos į Rugsėjo 11-osios išpuolį. Prezidentas tuomet sakė, kad Amerika negali neatsakyti. Jei nebus atsakyta, gali būti dar blogiau. Tai reikštų, kad Amerika kapituliuoja, o teroristai laimi pasaulinį karą.

George‘as Bushas buvo teisus, nors daug kas jį laikė naivuoliu, keistuoliu ir idealistu, padarančių klaidų. Tačiau tąkart jis buvo teisus. Amerika turėjo atsakyti. Žinoma, atsakas užtruko gana ilgai, tačiau banditas buvo užmuštas.

Dabar ne jis pavojingiausias, yra kiti. Ar jie bus užmušti už tai, ką daro? Ar NATO ir Europos Sąjunga atsakys? Juk ne Belgija turi skristi į Afriką ir atsakyti. Tai padaryti turi NATO ir Europos Sąjunga, kuri savo statute taip pat turi nuostatą, kad užpuolus vieną ES šalį, yra užpuolamos visos.

Ar mes matome ką nors? Ar vadai susirinko, susitarė? O gal kas nors nenorės kišti rankų? Kai reikėjo atsakymo prieš „Al Qaedą“, Vokietija vos nesudreifavo. Vos kelių balsų persvara Bundestagas nubalsavo, kad Vokietija dalyvaus akcijoje, į kurią ją pakvietė NATO narė Amerika. Pagal penktą NATO straipsnį visos narės turi būti solidarios. Tada šiaip taip Vokietija išlaikė egzaminą.

– „Islamo valstybė“(IS) tarsi prisiėmė atsakomybę už žudynes Briuselyje. Kur jos pajėgos, yra žinoma. Sakote, kad turi būti vykdomi ne tik oro antskrydžiai prieš IS, bet ši organizacija turi būti nušluota nuo žemės paviršiaus sausumos pajėgomis?

– V. Landsbergis: Bet kokiomis priemonėmis. Jei norite, galite laukti, kol teroristai turės atominį ginklą. Galima ir palaukti, jie tikrai turės. Bet gal juos reikia sunaikinti anksčiau?

– Pone Landsbergi, teroro aktai keičia Europos veidą, tai akivaizdu. Kokias permainas jūs matote pirmiausiai?

– V. Landsbergis: Dar nematau permainų, apie kurias kalbu. Nematau racionalaus proto, valios ir ryžto atsakyti taip, kaip dera. Matau miltų trynimą ir ašarojimą, laukimą, kad gal kas nors įvyks, gal jie liausis, gal pavargs, gal nukraujuos. Tačiau jie verbuoja į savo gretas daugybę puspročių ir platina beprotybę.

Yra labai svarbūs dalykai: priešo įvardijimas ir žinojimas, ko šis siekia. Jei tiktai ginsiesi, vargu ar išliksi. Priešas turi būti sunaikintas. Kitas dalykas – priešo kvalifikavimas. Ar tai tikrai kažkokia „valstybė“, su kuria reikia elgtis kaip su valstybe? Jų fanatizmas pasireiškia kitų žudymu.

Jiems reikia žudyti kuo daugiau, be jokio gailesčio ir žmoniškumo. Jie yra už žmoniškumo ribos. Čia yra žmonių civilizacijos ir nužmogėjusių jėgų susirėmimas. Ar civilizacija nori išlikti? Ar ji pakriks ir bus išdaužyta?