- Jurgita Andriejauskaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Ukrainos ir Lietuvos ministrės pasirašė manifestą dėl Rusijos veiksmų...
-
Ukrainos ir Lietuvos ministrės pasirašė manifestą dėl Rusijos veiksmų...
-
Ukrainos ir Lietuvos ministrės pasirašė manifestą dėl Rusijos veiksmų...
-
Ukrainos ir Lietuvos ministrės pasirašė manifestą dėl Rusijos veiksmų...
-
Ukrainos ir Lietuvos ministrės pasirašė manifestą dėl Rusijos veiksmų...
-
Ukrainos ir Lietuvos ministrės pasirašė manifestą dėl Rusijos veiksmų...
-
Ukrainos ir Lietuvos ministrės pasirašė manifestą dėl Rusijos veiksmų...
-
Ukrainos ir Lietuvos ministrės pasirašė manifestą dėl Rusijos veiksmų...
-
Ukrainos ir Lietuvos ministrės pasirašė manifestą dėl Rusijos veiksmų...
-
Ukrainos ir Lietuvos ministrės pasirašė manifestą dėl Rusijos veiksmų...
-
Ukrainos ir Lietuvos ministrės pasirašė manifestą dėl Rusijos veiksmų...
-
Ukrainos ir Lietuvos ministrės pasirašė manifestą dėl Rusijos veiksmų...
-
Ukrainos ir Lietuvos ministrės pasirašė manifestą dėl Rusijos veiksmų...
-
Ukrainos ir Lietuvos ministrės pasirašė manifestą dėl Rusijos veiksmų...
-
Ukrainos ir Lietuvos ministrės pasirašė manifestą dėl Rusijos veiksmų...
Ukrainos ir Lietuvos socialinės apsaugos ministrių pasirašyta deklaracija dėl Rusijos grobiamų ukrainiečių vaikų bus išsiųsta į Jungtines Tautas, UNICEF ir kitas organizacijas tikintis jų pagalbos šiuo klausimu.
„Būtent šiandien ant deklaracijos visi parašai sudėti. Deklaracija bus nukreipta tiek į Jungtines Tautas, tiek į UNICEF, tiek į kitas tarptautines organizacijas, kad mūsų valstybės netylėtų dėl Rusijos veiksmų, kurie daromi, – ne tik tiesioginiai karo veiksmai, bet tai yra karo nusikaltimas grobiant ir atribojant vaikus nuo savo giminių, nuo savo tėvynės“, – trečiadienį per spaudos konferenciją Vilniuje sakė Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Nuo karo pradžios dešimtys tūkstančių vaikų buvo priverstinai deportuoti iš Ukrainos į Rusiją, nesilaikant Ukrainos įstatymuose nustatytų būtinų procedūrų.
„Mūsų duomenimis, daugiau nei 100 tūkst. vaikų yra išvežta į Rusijos Federacijos teritoriją arba į nekontroliuojamas žemes, daugiausiai į Donecko miestą“, – tvirtino Ukrainos socialinės politikos ministrė Maryna Lazebna.
I. Gelūno / BNS nuotr.
Pasak jos, daugiausia – apie 600 – vaikų išvežta iš Mariupolio. Juos stengiamasi grąžinti į Ukrainą, tačiau dėl karo tai sudėtinga, prašoma trečiųjų valstybių pagalbos. Apie 1000 vaikų bei jų tėvų likimas, anot ministrės, nėra žinomas.
M. Lazebnos teigimu, pasirašytas manifestas yra žinia pasauliui laikytis tarptautinės teisės normų.
„Tai manifestas visam pasauliui su raginimu laikytis tarptautinės teisės. Dabar iš vaikų atimta teisė gyventi, teisė mokytis. Pasirašę manifestą, kreipsimės į tarptautines organizacijas su raginimu paveikti Rusiją dėl jos veiksmų“, – teigė ministrė.
Mūsų duomenimis, daugiau nei 100 tūkst. vaikų yra išvežta į Rusijos Federacijos teritoriją arba į nekontroliuojamas žemes, daugiausiai į Donecko miestą.
Dokumente tarptautinės organizacijos, įgaliotos ginti vaikų teises, raginamos imtis skubių veiksmų, kad būtų užtikrintos būtiniausios paslaugos Ukrainos vaikams ir būtų apginta jų teisė išlaikyti tautinį tapatumą, šeimos ryšius.
Anot M. Lazebnos, per karą Ukrainoje nužudyti 234 vaikai, 669 sužeisti. Dar nežinia, kiek žuvusių vaikų bus rasta Mariupolio teritorijoje, kurią šiuo metu yra užėmę rusai.
„Mes turime dokumentuotus faktus, kad į Rusijos Federaciją vaikai vežami per prievartą. Tarptautinės teisės aktuose nustatyta, kad vienos etninės grupės žmonių per prievartą vežimas į kitos etninės grupės – tai genocidas. Toks tarptautinis išsireiškimas, į tai norime atkreipti dėmesį“, – teigė Ukrainos ministrė.
M. Lazebnos teigimu, dėl grobiamų Ukrainos vaikų Rusijai buvo išsiųstos notos.
„Rusijos pareigūnai mums atsako, kad patys sužinosime, kur jų tėvai, bet mes suprantame, kad niekas nieko nedarys. Rusijai mūsų vaikai yra nereikalingi. Mes sakome, kad mūsų vaikai turi būti grąžinti“, – sakė ministrė.
Anot jos, Rusijoje rengiamas įstatymo projektas dėl tokių vaikų įvaikinimo, o tai būtų „visų įmanomų konvencijų, teisinių normų pažeidimas pasaulyje“. Ministrės žiniomis, Valstybės Dūma kol kas tokio projekto nepatvirtino.
„Gal laukiama geriausio momento, o galbūt išsigando, kad pasaulis neabejingas, pradėjo reaguoti į tokius atvejus, nes jų įstatymo projektas tiesiog ciniškai pažeidinėja visą tarptautinę vaikų teisę“, – teigė ministrė.
Ji vylėsi, kad pasaulis išgirs manifestą.
„Negalime atimti vaikų be tos šalies sutikimo, iš kur vaikai kilę. Tikiuosi, kad tas bendras pareiškimas bus išplatintas kuo plačiau visam pasauliui ir apie tai bus plačiai kalbama“, – teigė M. Lazebna.
Šiandien pareiškimą jau yra pasirašę Lenkijos, Estijos, Latvijos, Čekijos, Slovakijos atstovai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentūra: 3 proc. BVP dalis gynybai būtų adekvati dabartinei saugumo situacijai
Prezidentūra tvirtina, kad šiuo metu krašto apsaugai tenkanti BVP dalis yra neadekvati esamai geopolitinei situacijai. Todėl, pažymi šalies vadovo vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė, galbūt ateityje politinės partijos sutars kra&...
-
A. Skaisgirytė apie sankcijas tranzitui: nėra, kad EK tik liepia, mes – tik vykdome11
Lietuvos diplomatai su Europos Komisijos (EK) pareigūnais derina išaiškinimo dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui tekstą, ir tai nėra tas atvejis, kai Europos Komisija (EK) tik liepia, o Lietuva tik vykdo, sako prezidento Gitano Nausėdos vyr...
-
Seime – Lietuvos ir JAV diplomatinių santykių šimtmečiui skirta konferencija
Ketvirtadienį Seime rengiama Šimtmečio konferencija, skirta paminėti Lietuvos ir Jungtinės Amerikos Valstijų diplomatinių santykių šimtmetį. ...
-
Suomijos ir Švedijos prisijungimo prie NATO protokolų ratifikavimas – skubos tvarka
Suomijos ir Švedijos prisijungimo prie NATO protokolų ratifikavimo procedūra Lietuvoje vykdoma skubos tvarka. ...
-
Lietuvos ir Lenkijos prezidentai lankysis Suvalkų koridoriuje, aptars jo saugumą6
Lietuvos ir Lenkijos prezidentai ketvirtadienį lankysis vadinamajame Suvalkų koridoriuje ir aptars jo saugumo užtikrinimą. ...
-
I. Šimonytė: Lietuva pasirengusi stiprinti ekspertinę paramą Moldovai
Lietuva pasirengusi stiprinti jau teikiamą ekspertinę paramą Moldovai, šiai gavus kandidatės į Europos Sąjungą (ES) statusą ir siekiant pilnateisės narystės, sako premjerė Ingrida Šimonytė. ...
-
Prezidentas G. Nausėda ketvirtadienį susitiks su Lenkijos vadovu
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį susitiks su Lenkijos vadovu Andrzejumi Duda. Prezidentų susitikimas vyks tiek Lietuvos, tiek Lenkijos pusėje. ...
-
Viceministras M. Abukevičius: ES parama Ukrainai ginkluote turi būti didesnė ir efektyvesnė
Krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius trečiadienį su Europos išorinių veiksmų tarnybos generaliniu sekretoriumi Stafano Sannino aptarė Europos Sąjungos paramą Ukrainai ir pagrindinius šių metų darbus bei iniciatyvas ...
-
Naują gynybos susitarimą partijos žada pasirašyti liepos viduryje, LVŽS nedalyvaus
Dėl įvairių politinių įtampų įstrigusį naują parlamentinių partijų susitarimą dėl nacionalinio saugumo stiprinimo ketinama pasirašyti liepos viduryje. ...
-
G. Nausėda: energetinė nepriklausomybė nuo Rusijos Moldovai itin svarbi
Siekdama narystės Europos Sąjungoje (ES) Moldova turės įgyvendinti daug reformų, o ypač jai svarbi energetinė nepriklausomybė, sako Lietuvos prezidentas, ...