Už tokį konservatorių Vilijos Aleknaitės-Abramikienės ir Audroniaus Ažubalio pasiūlymą balsavo 53 Seimo nariai, prieš buvo 35 ir susilaikė 17 parlamentarų.

Parlamentarai siūlė iš įstatymo projekto išbraukti smurto lyties pagrindu sąvoką teigdami, kad ji yra ideologinė, o faktas, kad statistiškai nuo smurto artimoje aplinkoje neproporcingai dažnai nukenčia moterys, nerodo, kad prieš jas smurtaujama dėl lyties.

Pasisakantys už smurto lyties pagrindu išskyrimą teigė, jog smurtas prieš moteris yra visuomenėje įsišaknijusi problema – aštuoniais atvejais iš dešimties smurto artimoje aplinkoje aukos yra moterys.

Oponentai: sąvoka – ideologinė

Seimo narė V. Aleknaitė-Abramikienė pristatydama pasiūlymą teigė, kad smurto lyties pagrindu sąvoka yra perteklinė, nes įstatyme yra bendrinė smurto artimoje aplinkoje sąvoka, kuri paima visas smurto rūšis.

„Žmogaus teisių komitetas įrašė sąvoką, smurtą lyties pagrindu, kurią kartoja daug kur, tačiau tai yra ideologinė sąvoka, kuri suponuoja, kad moterys patiria smurtą dėl to, kad yra moterys. Iš to sektų, kad moteriai gyventi su vyru bet kuriuos atveju yra didžiulė grėsmė, tai galima pagalvoti, kad jei moteris gyventų su moterimi, tos grėsmės nebus. Tai yra nelogiška ir aš siūlyčiau neiti tuo keliu“, – sakė V. Aleknaitė-Abramikienė.

Pasiūlymo iniciatoriai sako, kad, nors dauguma nukentėjusių asmenų artimoje aplinkoje yra moterys, iš smurto prieš moterį atvejų skaičiaus negalima tiesiogiai išvesti fakto apie smurto prieš moterį priežasties.

Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) vadovas, Laisvės partijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius argumentavo, jog smurtas artimoje aplinkoje „dažnai yra sąlygojamas su lytimi susijusių lūkesčių ir elgesio normų visuomenėje“.

„2016 metais iš visų nukentėjusių dėl smurto artimoje aplinkoje buvo 80 proc., 2017 metais – 77 proc., 2018 metais – 78 proc., 2019 – 77 proc., 2020 metais – vėl 77 procentai. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje aštuoniais iš dešimt nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusių asmenų yra moterys, galima vienareikšmiškai teigti, jog didžioji dalis smurto artimoje aplinkoje yra smurtas lyties pagrindu, t. y. smurtas, kurį neproporcingai dažnai patiria moterys“, – kalbėjo T. V. Raskevičius.

Įžvelgė Stambulo konvencijos nuostatas

Konservatorius A. Ažubalis kalbėdamas apie pasiūlymą teigė, kad smurtą artimoje aplinkoje dažniau patiria silpnesnis partneris, ir tai piktnaudžiavimo galia problema, nesusijusi su lytimi.

Anot jo, smurto lyties pagrindu sąvoka yra „akivaizdžiai politizuota, grįsta neomarksistine lyčių kovos teorija, pagal kurią vyrų smurtas prieš moterį yra istoriškai susiklostęs reiškinys, nulemtas aukštesnės vyrų padėties ir dominavimo visuomenėje“.

Jis taip pat tvirtino, jog su smurto lyties pagrindu sąvoka į nacionalinę teisę būtų perkeltos Stambulo konvencijos nuostatos ir ragino pasisakančius prieš šią konvenciją balsuoti už jo su V. Aleknaite-Abramikiene pasiūlymą.

Moterys smurtą – verbalinį, psichologinį, fizinį, seksualinį – patiria kartais, dešimtimis kartų daugiau, dažniausiai dėl to, kad tai laikoma normalu, nes smurtaujama prieš moterį ir mergaitę.

„Tikrovė rodo, kad didesnę riziką patirti smurtą artimoje aplinkoje turi silpnesnis partneris, nepriklausomai nuo jo lyties, visuomeninių lūkesčių, socialinių normų. Taip, moterys smurtą statistiškai patiria dažniau, nes poroje jos dažniausiai yra fiziškai silpnesnė pusė, kitaip tariant smurtas artimoje aplinkoje yra ne lytiems būdingų vaidmenų ar visuomenės lūkesčių, o piktnaudžiavimo galia problema“, – kalbėjo A. Ažubalis.

Anot jo, siūlydami įtvirtinti smurto lyties pagrindu sąvoką „kontroversiškos Stambulo konvencijos išpažinėjai bando eiti per užpakalines duris“.

Laisvės partijos atstovė Morgana Danielė teigė, jog smurtas prieš moteris yra įsišaknijęs ir visuomenėje dažnai pateisinamas, todėl pokyčiai įstatymuose reikalingi, kad pradėtų keistis ir bendros nuostatos.

„Boba iš ratų, ratams lengviau, sako liaudis. Iš tiesų ši sąvoka atsiduria įstatyme, kad ir įstatymiškai, ir savo galvose mes įsisavintumėm, kad mergaitės ir moterys smurtą – verbalinį, psichologinį, fizinį, seksualinį – patiria kartais, dešimtimis kartų daugiau, dažniausiai dėl to, kad tai laikoma normalu, nes smurtaujama prieš moterį ir mergaitę“, – kalbėjo M. Danielė.

Seimo nariams išbraukus iš įstatymo projekto smurto lyties pagrindu sąvoką, už visą projektą po svarstymo balsavo 91 Seimo narys, prieš buvo aštuoni ir susilaikė 15 parlamentarų. Dar liko vienas balsavimas dėl įstatymo priėmimo.

Įteisintų apsaugos orderį

Naujos redakcijos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projektą parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Jame, be kita ko, siūloma įteisinti apsaugos nuo smurto orderį.

Projekte numatyta, kad smurtaujančiam asmeniui policijos pareigūnas per 12 val. nuo pranešimo apie smurtą artimoje aplinkoje gali skirti orderį – įpareigojimą laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jei gyvena kartu su auka, arba nesilankyti pas auką, jei gyvena atskirai, nebendrauti, nepalaikyti ryšių ir pan.

Siūloma, kad orderis negalėtų būti skiriamas ilgiau nei 72 valandoms. Jei jį reikėtų pratęsti, policijos pareigūnas per 48 val. dėl to privalėtų kreiptis į apylinkės teismą. Esant poreikiui, šio orderio galiojimą teismas galėtų būti pratęsti iki 15 dienų.

Orderis nustotų galioti, kai pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir skiriama kokia nors kardomoji priemonė.

Projekto iniciatorė SADM nurodo, kad šiuo metu smurtą artimoje aplinkoje patiriančio asmens apsaugos mechanizmas nėra veiksmingas, nes policija negali operatyviai atskirti pavojų keliančio asmens nuo jo aukos.

Taip pat teikiamame projekte siūloma nustatyti privalomą temų apie moterų ir vyrų lygybę, nestereotipinius moterų ir vyrų vaidmenis, tarpusavio pagalbą, socialinius-emocinius gebėjimus, nesmurtinius konfliktų sprendimo būdus, teisę į asmens neliečiamybę integravimą į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas.

Siūloma, kad naujas įstatymas įsigaliotų nuo 2023 metų. Jam įgyvendinti papildomai reikėtų 11,3 mln. eurų: 5,3 mln. eurų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, policijai – 5,6 mln. eurų, teismams – 363 tūkst. eurų.

SADM duomenimis, pernai dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruoti 29 nužudymai, 30 sunkių sužalojimų, 213 sveikatos sutrikdymų, 6568 fiziniai skausmo sukėlimai, 327 grasinimai nužudyti.

T. V. Raskevičius: svarstysime, ar būtų verta pateikti pakartotinai

Apsaugos nuo smurto artimoje įstatymo projekte nebelikus smurto lyties pagrindu sąvokos, Žmogaus teisių komiteto pirmininkas T. V. Raskevičius neatmeta, kad, pavasario sesijoje grįžus prie šio įstatymo pateikimo stadijoje, sąvoka bus ir vėl pasiūlyta.

„Su Seimo nariais, su kolegomis, kadangi buvo maža persvara, svarstysime, ar būtų verta pateikimo stadijoje šį siūlymą pakartotinai pateikti“, – po balsavimo Eltai teigė T. V. Raskevičius.

Su Seimo nariais, su kolegomis, kadangi buvo maža persvara, svarstysime, ar būtų verta pateikimo stadijoje šį siūlymą pakartotinai pateikti.

Visgi, T. Raskevičius džiaugiasi, kad, nepaisant to, kad Seimo nariai priėmė sprendimą „smurtas lyties pagrindu“ sąvoka išbraukti, įstatymo projekte liko esminiai pakeitimai.

„Svarbiausia yra susikoncentruoti į efektyvią smurto artimoje aplinkoje prevenciją ir tam buvo reikalingas kokybiškas orderio institutas, kuris šiuo metu yra įtvirtintas. Pats pagrindinis dalykas įstatymo projekte yra apsaugos orderis“, – sakė T. V. Raskevičius.

Visgi politikas neatmeta galimybės, kad pavasario sesijoje grįžus prie šio įstatymo gali vėl būti pasiūlyta įtraukti sąvoką „smurtas lyties pagrindu“.

ELTA primena, kad po svarstymo Seimas ketvirtadienį pritarė Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo redakcijai. Įstatymo pataisoms pritarė 91 Seimo narys, prieš buvo 8, o susilaikiusių – 15.

Visgi po svarstymo įstatymo projekte nebeliko daugiausiai aistrų sukėlusios Laisvės partijos iniciatyva įtvirtinti ketintos smurto lyties pagrindu sąvokos. Jos atsisakyta parlamentarams pateikus naujus siūlymus šiam įstatymui.

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, Laisvės frakcijos narys T. V. Raskevičius kiek anksčiau teigė, kad smurto lyties pagrindu sąvokos įtvirtinimas pripažintų, jog dažniausiai nuo smurto artimoje aplinkoje kenčia moterys. Tai, pasak jo, vienareikšmiškai įrodo ir statistika: moterys sudaro 80 proc. nukentėjusiųjų dėl tokio pobūdžio smurto.

Visgi oponentų šiam įstatymui atsirado tiek valdandančiųjų, tiek opozicijos stovyklose – jie siūlymuose įžvelgia paslėptą mėginimą įtvirtinti Stambulo konvencijoje esančią lyties sąvoką. Anot jų, smurtas prieš moteris atsiranda ne dėl lyties, tačiau prieš fiziškai silpnesnius asmenis, todėl būtinybės įtraukti smurto lyties pagrindu sąvoką nėra.