Naujos valdančiosios koalicijos formavimą galima pavadinti dramatišku. Politologai prognozavo, kad LSDP kaip partnerį būtinai pasikvies demokratus „Vardan Lietuvos“, nes toks pasirinkimas atrodė saugiausias. Visgi galiausiai LSDP paskelbė ne vieną nustebinusį sprendimą. Jeigu pavyks suformuoti tokią valdančiąją koaliciją, kokios dabar norėtų LSDP, ją sudarytų 82 Seimo nariai, keturiais mažiau nei buvo su demokratais.

Nors socialdemokratai kalba, kad dirbti su demokratais nebenori dėl šių keliamų ultimatumų, tinklaraštininkas S. Malinauskas mano kitaip.

„Demokratai ėjo kalbėtis su socialdemokratais nebrėždami labai aiškių raudonų linijų, nekeldami ultimatumų dėl „Nemuno aušros“, sakydami tik tiek, kad nenorėtų dirbti su „aušriečiais“. Tai rodo, kad su demokratais buvo galima derėtis. Esminis klausimas čia buvo Seimo pirmininko postas“, – S. Malinausko žiniomis, dar iki viešai paskelbiant galutinį sprendimą, LSDP aukščiausius postus užimantys asmenys jau buvo nusprendę atimti iš S. Skvernelio Seimo pirmininko kėdę.

„Dar formuojant pirmąją koaliciją buvo didžiulė įtampa ir socialdemokratai nenorėjo atiduoti Seimo pirmininko posto, bet galiausiai nutarė jį atiduoti demokratams, tikėdamiesi, kad jie pasitenkins tuo ir dviem ministerijomis“, – užkulisiniais dalykais dalijasi S. Malinauskas.

Tinklaraštininko spėjimu, Seimo pirmininko pareigos greičiausiai bus skirtos Juozui Olekui.

Politologė R. Urbonaitė atkreipia dėmesį, kad visgi demokratams tai nėra blogiausias scenarijus. Pasak jos, S. Skvernelis supranta, kad sąjunga „Vardan Lietuvos“ yra dar labai jauna partija, kuriai, kovojant dėl rinkėjų balsų, svarbu būti matoma. Būdamas opozicijoje, S. Skvernelis galės kritikuoti valdančiuosius ir taip kaupti politinį kapitalą.

Didžiausiais pralaimėtojais ji įvardija pačius socialdemokratus.

„Socialdemokratai kartais patys nepajaučia, kad nueina primityviausiu keliu. Jų tikslas – laikytis valdžios, bet nėra esminio vertybinio kelio. Jie išsprendė S. Skvernelio problemą, bet padarė iš jo priešą, o kaip priešas jis dar nepatogesnis nei kaip sąjungininkas“, – svarsto R. Urbonaitė ir apgailestaudama priduria, kad dabar socialdemokratai bus silpnesni, o silpni socialdemokratai reiškia ir silpnesnę valstybę.

Ji pažymi, kad kol koalicinė sutartis nepasirašyta, tol galime tikėtis įvairių nesklandumų, o net ją pasirašius, negalima garantuoti, kad darbas bus sklandus.

Pagrindinę tokios koalicijos silpnąją grandį įvardija S. Malinauskas.

Jei R. Žemaitaitis su savo devyniolika balsų kam nors nepritars – viskas.

„Turėdami S. Skvernelį, socialdemokratai turėjo galimybę rinktis. O dabar viskas dėliojasi taip, kad jei R. Žemaitaitis su savo devyniolika balsų kam nors nepritars – viskas. Tarkim, jis sako: noriu, kad mano partijos nariai taptų ministrais. Prezidentas nepritaria. Tuomet R. Žemaitaitis sako: tada aš pasitraukiu iš koalicijos. Ir socialdemokratai nebeturi daugumos. Dabar viskas yra R. Žemaitaičio rankose, jis – tikrasis šios situacijos laimėtojas“, – konstatuoja S. Malinauskas.

Taip pat jis pažymi, kad anksčiau S. Skvernelis buvo tam tikras saugiklis.

„S. Skvernelio ir R. Žemaitaičio santykiai sugedo, kai buvo atsisakyta R. Žemaitaitį skirti Seimo vicepirmininku. S. Skverneliui buvo daromas spaudimas, bet jis nesutiko dėl Valstybės saugumo departamento išvadų (VSD). Klausimas, kas dabar bus tas saugiklis. Ar J. Olekas pasakys, kad neskiria jo vicepirmininku, nes VSD nerekomenduoja?“, – nerimauja tinklaraštininkas.

R. Urbonaitė mato dar vieną pavojų – silpną ministrę pirmininkę. Ji teigia, kad Gintautas Paluckas, nors dabar ir aišku, kad jo darbas nebuvo skaidrus, visgi turėjo daugiau galios suvaldyti R. Žemaitaitį, nei jos turės Inga Ruginienė, jei taptų ministre pirmininke. Politologės žiniomis, ji nėra aktyvi, kalbant apie koalicijos formavimą. Tą rodo ir tai, kad po visų posėdžių su žurnalistais kalbasi LSDP laikinasis pirmininkas Mindaugas Sinkevičius, ir tai, kad sekmadienio posėdyje ji dalyvavo tik nuotoliu. „Tai rodo, kad ji nėra sprendimų priėmėja“, – pabrėžia politologė.

jei R. Žemaitaitis su savo devyniolika balsų kam nors nepritars – viskas.Gerokai iki G. Palucko atsistatydinimo sakiau, kad jei įvyktų Vyriausybės griūtis, socialdemokratai būtų silpnesni nei iškart po rinkimų. Dabar jie pralaimėjo matematiškai, nes koalicija turės keturiais balsais mažiau. Pralaimėjo ir tuo aspektu, kad vienas koalicijos partneris yra nenuspėjamas. Be to, jie nebeturi tokio rinkėjų palaikymo. Pagaliau – premjerė, kuri bus jų silpnoji vieta ir „Nemuno aušra“ galės tai išnaudoti. Socialdemokratams pritrūko politinio gudrumo ir išminties. Socialdemokratai daug prarado, o daugiausia laimi „Nemuno aušra“, – reziumuoja R. Urbonaitė.

Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše: