Siūlymas baigti augintinių priežiūros kursus nesulaukė pritarimo

Tačiau kiti komiteto nariai skeptiškai vertina tokią idėją. Jos nepalaiko ir Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė. Anot jų, reikia diegti kitokią gyvūnų laikymo kultūrą. 

Siūlymai griežtinti reikalavimus šunų ir kačių augintojams praėjusią savaitę aptarti Seimo Kaimo reikalų komitete svarstant Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas. 

„Klausimas, ar visuomenė pilnai pasiruošusi laikyti ir prižiūrėti augintinius. Ar visi turi supratimą, kaip jį reikia prižiūrėti tą gyvūną? Ar neturėtume eiti iš kitos pusės – reikalauti pasiruošimo gyvūno auginimui. Vaikas užsinori kačiuko ir jo užgaida pildoma. Po kiek laiko nebereikia, nuveža į kaimo vietovę, išmeta ir jis slampinėja ten ir dauginasi“, – svarstė komiteto pirmininkas „valstietis“ Andriejus Stančikas. 

Vaikas užsinori kačiuko ir jo užgaida pildoma. Po kiek laiko nebereikia, nuveža į kaimo vietovę, išmeta ir jis slampinėja ten ir dauginasi.

Jis mano, kad reikėtų specialių gyvūnų priežiūros kursų.   

„Norint gyvūną laikyti turi būti kursai kažkokie. Jeigu kursus išklausei, tam tikrą egzaminą išlaikyti NMVT (Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyboje – BNS). Ar visi sąlygas turi laikyti gyvūną? Tarnyba išduoti turėtų tokį leidimą pasižiūrėjusi sąlygas“, – kalbėjo parlamentaras. 

Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas tokius užmojus pavadino „sukarinta tvarka“.

„Reikia formuoti ne tokią griežtą sukarintą tvarką, bet diegti tam tikrą gyvūnų laikymo kultūrą. Ne visi ūkininkai yra išklausę veterinarinius kursus, bet laiko ir karves, avis, ožkas“, – kalbėjo jis.

A. Stančikas be kita ko įsitikinęs, kad įsigydamas augintinį, žmogus turi susirasti ir veterinarą.

„Ar visi esame tokie specialistai, kurie galime pasakyti, ar gyvūnas serga, ar ne? Prieš įsigyjant gyvūną, turėtų sudaryti sutartį su gyvūnų klinika, kad jis laikas nuo laiko pažiūrėtų, ar gyvūnas neserga“, – tvirtino jis. 

A. Stančikas siūlo, kad ateityje augintinius žmonės galėtų įsigyti tik iš specializuotų veislynų, kur jie būtų registruojami ir čipuojami. 

Tačiau Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė abejoja tokiais A.  Stančiko siūlymais.

„Jeigu žmogus nesutinka skirti 10-15 eurų paženklinti savo gyvūną, apie kokius kursus kalbėti? Kaip mes jį priversime į juos eiti?“ – teigė B. Kymantaitė.

B. Kymantaitės teigimu, augintinių turėtojai ženklinti juos turėtų savo lėšomis: „10-15 eurų neturėtų būti laikoma didele našta žmogui, kuris priėmė sprendimą laikyti augintinį, nes jis ne pienas ar duona, kas gyvybiškai svarbu.“

Rugsėjo pradžioje Lietuvoje įsiplieskė skandalas dėl galimo žiauraus elgesio su gyvūnais ir nelegalių veisyklų, kuriose rasta negyvų, suluošintų gyvūnų, daug jų perduota globos organizacijoms. Dabar NMVT ir policija atlieka 19 tyrimų.