Siūloma suteikti daugiau galių neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime narys Linas Balsys, šios frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė įregistravo Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis siekiama suteikti daugiau teisių neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams.

Siūloma numatyti galimybes neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams veikti vieniems, be aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno, prieš tai apie būsimą veiklą pranešus visą parą budinčiam Aplinkos apsaugos departamento pranešimų priėmimo skyriui.

Įregistruotomis pataisomis neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams siūloma suteikti teisę tikrinti fizinių ir juridinių asmenų bei pareigūnų dokumentus, suteikiančius teisę naudoti gamtos išteklius, surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, aktus, kitus pažeidimą fiksuojančius dokumentus. Taip pat siūloma jiems leisti dalyvauti nagrinėjant iškeltas administracines bylas, įstatymų nustatyta tvarka paimti iš aplinkos apsaugos įstatymų pažeidėjų neteisėtai įgytus gamtos išteklius, produkciją, pažeidimo padarymo įrankius, kitus daiktinius pažeidimo padarymo įrodymus, gauti paaiškinimus, dokumentų nuorašus.

Pasak L. Balsio, aktyvesnis neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių įtraukimas į aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės veiklą palengvins ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų darbą, leis greičiau reaguoti į pažeidimus.

L. Balsys pažymi, kad neišnaudojamas visuomenės įtraukimas į aplinkosaugos pažeidimų prevenciją.

„Anksčiau neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių turėtos teisės efektyviai veikti fiksuojant pažeidimus, aiškinantis jų aplinkybes, yra atimtos. Be aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai negali iš pažeidėjo nei reikalauti jo asmenybę patvirtinančių ir kitų dokumentų, nei tikrinti galimo brakonieriaus inventorių, jį konfiskuoti, išrašyti pažeidimų protokolą“, – sakė L. Balsys.

Galėtų pradėti ikiteisminį tyrimą

Siūloma Baudžiamojo proceso kodekse nustatyti, kad dėl aplinkos oro, vandens, dirvožemio, grunto užteršimo cheminėmis, biologinėmis ir radioaktyviosiomis medžiagomis arba kitokių aplinkai ir gamtai padarytų nusikalstamų veikų ikiteisminį tyrimą galėtų atlikti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įgalioti pareigūnai.

Kai reikia išsiaiškinti, ar taršių objektų veikla yra neteisėta, aplinkos apsaugos pareigūnai turi kreiptis į kitas ikiteisminio tyrimo įstaigas, nes neturi įgaliojimų vykdyti savarankiško tyrimo.

Politikų nuomone, įteisinus galimybę aplinkos apsaugos pareigūnams atlikti ikiteisminį tyrimą, būtų užtikrinta aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų prevencija, pažeidimų greitesnis nutraukimas bei šių pažeidimų padarymu kaltų asmenų nustatymas, jų patraukimas teisinėn atsakomybėn.

„Aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnai, nors ir priimami įstatymai, stiprinantys aplinkos apsaugos kontrolę, vis tiek negalės operatyviai reaguoti į skundus apie daromą didelę žalą aplinkai be kitų institucijų įsikišimo. Kai reikia išsiaiškinti, ar taršių objektų veikla yra neteisėta, aplinkos apsaugos pareigūnai turi kreiptis į kitas ikiteisminio tyrimo įstaigas, nes neturi įgaliojimų vykdyti savarankiško tyrimo. Įteisinus galimybę aplinkos apsaugos pareigūnams atlikti ikiteisminį tyrimą, pareigūnai galėtų operatyviau reaguoti į pažeidimus, juos nutraukti, nustatyti kaltuosius bei patraukti juos teisinei atsakomybei. Tokią teisę Aplinkos apsaugos departamento direktorius suteiktų įgaliotiems, visas tam reikalingas kompetencijas turintiems aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams“, – sako L. Balsys.

Galiojantis Baudžiamojo proceso kodekso 165 straipsnis numato, kad ikiteisminio tyrimo įstaiga yra policija. Ikiteisminio tyrimo įstaigomis taip pat yra Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Karo policija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Lietuvos Respublikos muitinė, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, tolimajame plaukiojime esančių jūros laivų kapitonai bei Kalėjimų departamento pareigūnai, areštinių, kardomojo kalinimo ir pataisos įstaigų direktoriai arba jų įgalioti pareigūnai.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių