Už piktnaudžiavimą padarius didelę neturtinę žalą valstybei „MG grupės“ (buvusios „MG Baltic“ – BNS) korupcijos byloje nuteistas buvęs parlamentaras Gintaras Steponavičius, dabartinis Europos Parlamento narys Petras Gražulis dėl to kaltu pripažintas „Judex“ byloje.

Šis straipsnis taip pat pritaikytas korupcinėse bylose kaltais pripažintiems buvusiam Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorui Aidui Giniočiui, buvusiam Panevėžio miesto merui Ryčiui Mykolui Račkauskui, buvusiam Kupiškio rajono mero Dainiui Bardauskui, buvusiam Lietuvos apeliacinio teismo teisėjui Valdimarui Bavėjanui, buvusiam advokatui Aivarui Surbliui.

Daugumai šių asmenų teismai yra skyrę baudas ir uždraudę kelerius metus eiti tam tikras pareigas, tačiau kai kurių jų bylose galutiniai nuosprendžiai dar nepriimti.

Skirdami bausmes įvairių instancijų teismai yra pripažinę, jog minėti asmenys savo elgesiu padarė didelės neturtinės žalos valstybei ar institucijai, kurioje ėjo pareigas.

Pavyzdžiui, būdamas Seimo nariu ir veikdamas privačios bendrovės „Judex“ interesais P. Gražulis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teigimu, „parodė nepagarbą Konstitucijai ir įstatymams, kurdamas nepagrįsto atsiskaitymo ir įstatymų nepaisymo sistemą iškreipė Seimo funkcijas, veiklos principus, savo tarnybinės veiklos turinį, taip pažeidė Seimo nario priesaiką, pažemino ir diskreditavo valstybės tarnautojo ir valstybės politiko – Seimo nario – vardą, sumenkino Seimo, kaip Tautos atstovybės, autoritetą ir dėl to didelę neturtinę žalą patyrė valstybė“.

Eksteisėjo V. Bavėjano byloje Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad jis „nusikalstamai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir viršijo jam suteiktus įgaliojimus, savo veiksmais sulaužė teisėjo priesaiką, diskreditavo teisėjo vardą, iškreipė teisėjo tarnybos veiklos principus, sumenkino visuomenės pasitikėjimą teismu ir taip padarė didelę žalą teismų reputacijai ir valstybei“.

Tas pats teismas G. Steponavičiaus nuosprendyje pažymėjo, kad tuometinio parlamentaro veiksmais, kai jis Seimo nario mandatą panaudojo ne pagal paskirtį, „buvo sumenkintas Seimo – Tautos atstovybės ir valdžios institucijos – autoritetas“, dėl to pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo ir skaidrumo principai, sulaužyta Seimo nario priesaika ir diskredituotas Seimo nario vardas.

Šansas atsikratyti draudimo eiti pareigas

Kaip BNS sakė kalbinti teisininkai, priėmus Seime svarstomas Baudžiamojo kodekso pataisas minėti asmenys greičiausiai galėtų prašyti mažesnių bausmių ir galbūt net grąžinimo į pareigas.

„Kol asmuo atlieka bausmę, natūralu, kad jis turi teisę kreiptis dėl jo situacijos peržiūrėjimo ir švelnesnio įstatymo pritaikymo“, – BNS sakė advokatas Simonas Slapšinskas, anksčiau dirbęs Generalinėje prokuratūroje.

Anot jo, tokia galimybė priklausys, kokias sąlygas Seimas nustatys įsigaliojimo įstatyme.

„Paprastai siejama su bausmės atlikimu – ar bausmė jau atlikta visiškai, ar ji dar atliekama. Jeigu byla yra išnagrinėta ir bausmė jau atlikta, labai dažnai būna numatyta pačiame įsigaliojimo įstatyme, kad tokiais atvejais asmuo neturi teisės į bylos peržiūrėjimą“, – tvirtino advokatas.

Pasak Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) narės teisininkės Agnės Širinskienės, skirdamas bausmę už kelias skirtingas veikas teismas ją subendrina, todėl dekriminalizavus vieną iš veikų, galėtų keistis visas nuosprendis.

Ji atkreipė dėmesį, kad baudžiamojo poveikio priemonė – ribojimas kurį laiką eiti tam tikras pareigas – dažniausiai skiriamas, kai asmuo pripažįstamas kaltu dėl piktnaudžiavimo.

„Tarkime, jeigu asmeniui buvo apribota teisė eiti tam tikras pareigas tam tikrą metų skaičių, be abejo, jeigu tie metai nėra suėję ir yra dekriminalizuojama (veika – BNS), asmuo tiesiog gali kreiptis į teismą prašydamas peržiūrėti jo bausmę. Ir kadangi bausmės švelninimas galioja atgal, teismas tokiu atveju, tikėtina, kad ribojimą eiti pareigas panaikintų“, – tvirtino A. Širinskienė.

„Atsiranda galimybė ar teisėjui, ar politikui, kuris nuteistas, pretenduoti į pareigas“, – pridūrė ji.

S. Slapšinskas pritarė, kad BK pataisa atvertų galimybę kreiptis dėl baudžiamosios poveikio priemonės panaikinimo.

„Jeigu baudžiamojo poveikio priemonė dar nepasibaigusi, natūralu, kad jis turi teisę kreiptis į teismą dėl bylos atnaujinimo ir peržiūrėjimo. Jeigu būtų byla nutraukta dėl piktnaudžiavimo, natūralu, kad neliktų ir baudžiamojo poveikio priemonės“, – BNS sakė advokatas.

A. Širinskienės teigimu, BK pataisa turėtų įtakos ir teistumo išnykimo terminui, jis galėtų trumpėti.

Gelbsti rinkimus?

Seime svarstomas Baudžiamojo kodekso pakeitimas gera žinia taptų ir vadinamosiose čekiukų bylose ne tik įtariamiems, bet ir jau nuteistam 21 esamam ir buvusiam politikui.

Būtent tiek asmenų šiuo metu yra pripažinti piktnaudžiavę ir padarę didelę neturtinę žalą valstybei bei savivaldybei.

Visiems jiems skirtos ir baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta nuo dviejų iki penkerių metų eiti pareigas.

Kadangi kai kurių nuosprendžiai įsiteisėjo pernai, o didelės dalies politikų bylos dar tik nagrinėjamos teismuose, skirtas viešųjų teisių atėmimas jiems užkirstų kelią kandidatuoti 2027 metų savivaldos rinkimuose.

„Manyčiau, kad taip. Mes dar turime didžiulę grupę „čekutininkų“, kurių bylos yra tik pakeliui – kurios yra teismuose arba dar atliekami ikiteisminiai tyrimai, manyčiau, kad apsidraudžiant skubama ir dėl šitų asmenų“, – BNS sakė A. Širinskienė.

Anot jos, siūlomos pataisos padėtų daliai šių asmenų padėtų išvengti baudžiamosios atsakomybės, teistumas netaptų reputacine dėme ir neužkirstų kelio į rinkimus.

„Jeigu koks nors garbus meras turi piktnaudžiavimo sutaptį su dokumentų klastojimu „čekučių“ byloje, jis būtų baudžiamas tik už dokumentų klastojimą, tikėtina, kad apribojimo eiti pareigas nebūtų ir bendrai bausmė būtų mažesnė“, – sakė parlamentarė.

„Manau, kad šiuo atveju stengiamasi išsaugoti tuos merus, kurie yra tam tikrų politinių partijų žvaigždės ir kurie turi galimybę nukentėti dėl gana griežto Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio“, – pridūrė ji.

Minėtame straipsnyje dabar numatyta, kad už piktnaudžiavimą ir pareigų neatlikimą, įgaliojimų viršijimą baudžiami tie valstybės tarnautojai, dėl kurių veiklos valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelę žalą.

TTK parengė ir Seimas po svarstymo jau yra pritaręs šio straipsnio pakeitimui, kad už minėtus nusikaltimus būtų baudžiama tik tuo atveju, jeigu padaryta didelė turtinė žala.

Baudžiamoji atsakomybė už padarytą neturtinę žalą nebebūtų taikoma.

Teismai bausmę pagal šį straipsnį absoliučioje daugumoje bylų skiria už padarytą neturtinę žalą, o turtinė žala, pavyzdžiui, „čekiukų“ bylose sudaro kelis tūkstančius eurų ir nepasiektų projekte siūlomos 400 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio sumos (dabar tai 20 tūkst. eurų), kad jau būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Neaiški riba

Advokato S. Slapšinsko teigimu, vis dėlto dabartinė BK norma dėl neturtinės žalos yra per daug neaiški.

„Įstatymas aiškiai neapibrėžia sąlygų, kas yra neturtinė žala, kuo ji pasireiškia (...) Susiduriame su situacija, kad yra labai skirtingas teisėsaugos institucijų vertinimas“, – BNS sakė jis.

„Jeigu pažiūrėsime skirtingas bylas, rasime ne vieną pavyzdį, kai tam tikrais atvejais valstybės tarnautojų veiksmai vertinami kaip etikos pažeidimas, kitoje situacijoje – jau kaip nusikaltimas. Ta takoskyra yra neaiški. Turbūt dėl to, kad būtų pašalinta dviprasmybė, pati tendencija yra teigiama“, – tvirtino teisininkas, kalbėdamas apie Seimo TTK norą taisyti Baudžiamąjį kodeksą.

Jo manymu, siūloma BK pataisa neturėtų apsaugoti politikų nuo baudžiamosios atsakomybės, nes „čekiukų“ bylose jie kaltinami ne tik piktnaudžiavimu, bet ir dokumentų klastojimu, sukčiavimu.

„Teoriškai net jei ir neliktų didelės neturtinės žalos, natūralu, kad kiti Baudžiamojo kodekso straipsniai kaip galiojo taip ir galiotų“, – sakė S. Slapšinskas.

Ne viename nuosprendyje Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad ne bet koks teisės aktų reikalavimų neatitinkantis valstybės tarnautojo elgesys pripažįstamas nusikalstama veika valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams.

Teismo teigimu, kadangi įstatymas nepateikia universalių kriterijų žalos mastui nustatyti, kiekvienu konkrečiu atveju teismas pagal bylos aplinkybes sprendžia, ar valstybės tarnautojas, politikas padarė didelę neturtinę žalą, ar ne.

„(...) vertintinas neigiamų padarinių pobūdis, veiksmai, kuriais piktnaudžiaujama (jų pobūdis, trukmė, ar padaryti formaliai teisėti, ar aiškiai neteisėti veiksmai), tai, kokiais teisės aktais ginami interesai ir vertybės yra pažeidžiami, kaltininko einamų pareigų svarba, padarytos veikos neigiamas poveikis valstybės tarnybos autoritetui ir rezonansas visuomenėje, nukentėjusiųjų skaičius ir kaip jie vertina jų atžvilgiu padarytus veiksmus“, – teigiama Aukščiausiojo Teismo nutartyje „MG grupės“ byloje.

Stumia skubos tvarka

BK pataisas Seimo socialdemokratai nori priimti skubos tvarka, nors pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą ji gali būti naudojama tik ypatingais atvejais – kai dėl susiklosčiusių politinių, socialinių, ekonominių ar kitų aplinkybių būtina skubiai nustatyti naują ar pakeisti galiojantį teisinį reguliavimą siekiant užtikrinti svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes.

Praėjusią savaitę Seimas po svarstymo daugiausia valdančiųjų socialdemokratų ir „aušriečių“ balsais pritarė Baudžiamojo kodekso pataisoms. Praėjus trims valandoms po šio klausimo svarstymo, kai salėje buvo mažai opozicijos atstovų, netikėtai parlamentarai grįžo prie jo ir pritarė projekto priėmimui skubos tvarka.

Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio teigimu, taip elgtis neleidžia Seimo statutas ir jo nurodymu iš pirmadienio plenarinio posėdžio darbotvarkės minėtų pataisų priėmimas išbrauktas.

Kadangi pirmadienį Seimo TTK bei Seimo Etikos ir procedūrų komisija planuoja svarstyti su šiomis pataisomis susijusius siūlymus ir skundus, tai rodo, kad gali būti siekiama Baudžiamojo kodekso pataisas grąžinti į plenarinio posėdžio darbotvarkę.

Pirmadienį Seime vyks paskutinis pavasario sesijos plenarinis posėdis.

Pataisas kritikuoja ne tik opozicija, socialdemokratų ir „aušriečių“ koalicijos partneriai demokratai, bet ir teisėsauga. Jų teigimu, panaikinus atsakomybę už valstybei padarytą neturtinę žalą, dalis ikiteisminių tyrimų žlugs, jau nuteisti asmenys galės prašyti panaikinti bausmes.