„Kalbant apie galimus prezidento sprendimus, galimus prezidento veto, kalbant konkrečiai apie partnerystę, girdėjau pastabą dėl formuluotės apibrėžimo, kuri, matyt, nelabai sunkiai pakoreguojama“, – trečiadienį Žinių radijui sakė ji.

„Jei, matyt, tik toks prieštaravimas ir yra, manau, kad tą kompromisinį variantą nebūtų sudėtinga rasti ir, matyt, nebūtų pagrindo kalbėti apie veto“, – tvirtino parlamento vadovė.

V. Čmilytė-Nielsen pakartojo, kad siekis įteisinti vienos lyties partnerystę nekelia grėsmės tradicinei šeimai.

„Mano giliu įsitikinimu, jis jokio pavojaus nekelia, jokiai šeimos formai jis pavojaus nekelia. Kaip tik apsaugo kai kurias šeimas, kurios de facto yra šeimos“, – sakė ji.

Seimas pavasarį dviejų balsų persvara atmetė įstatymą, kuriuo būtų įvesta lyčiai neutrali partnerystė. Projektu siūlyta įteisinti tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę, ją apibrėžiant kaip oficialiai registruotą dviejų asmenų bendro gyvenimo faktą, siekiant sukurti, plėtoti, apsaugoti partnerių santykius.

Mano giliu įsitikinimu, jis jokio pavojaus nekelia, jokiai šeimos formai jis pavojaus nekelia. Kaip tik apsaugo kai kurias šeimas.

Prezidentas Gitanas Nausėda prisipažino, kad būtų nepasirašęs tokio Partnerystės įstatymo, koks jis buvo pateiktas Seime, nes jame santuokos ir partnerystės apibrėžimas beveik vienodas.

Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime nepasiekdavo priėmimo stadijos.

Pasigenda konkrečių prezidento pasiūlymų

Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen teigia pasigendanti konkrečių pasiūlymų iš prezidento, kuris, pasak jos, vertindamas valdančiųjų veiksmus suvaldant pandemiją ne kartą yra pažymėjęs, kad kai ką reikėtų daryti kitaip. V. Čmilytė-Nielsen teigia nesutinkanti ir su prezidento kritiška pastaba, išsakyta praėjusią savaitę. Tuomet vertindamas Vyriausybės narių užuominas, kad siekiant grąžinti privalomą kaukių dėvėjimą gali tekti šalyje vėl įvesti karantiną, prezidentas paragino Ministrų Kabinetą negąsdinti visuomenės.

„Aš matau, kad Vyriausybė pateikė situacijos vertinimą, planus ir prognozes. Ar tai vadinti gąsdinimu – bet, kad pasiskiepijus nėra labai daug ko bijoti“, – „Žinių radijui“ pastarosios savaitės Vyriausybės svarstymus dėl privalomo kaukių dėvėjimo grąžinimo komentavo Seimo vadovė.

Prezidentas neretai pasako, kad vienoje ar kitoje situacijoje būtų daręs kitaip, tačiau kur kas rečiau pasako, kaip konkrečiai spręstų.

Savo ruožtu Seimo pirmininkė pažymėjo pasigendanti konkrečių pasiūlymų iš Prezidentūros. Jos teigimu, iš prezidento visgi dažniau girdisi kritika.

„Prezidentas neretai pasako, kad vienoje ar kitoje situacijoje būtų daręs kitaip, tačiau kur kas rečiau pasako, kaip konkrečiai spręstų, kokių konkrečių veiksmų imtųsi. O tokie konstruktyvūs pasiūlymai dabar yra ypatingai svarbūs“, – pažymėjo Seimo vadovė.

Vyriausybė trečiadienį spręs dėl privalomo kaukių dėvėjimo griežtinimo uždarose patalpose.

Kiek anksčiau premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad norint griežtinti kaukių dėvėjimą uždarose patalpose gali prireikti karantino režimo įvedimo.

Vis dėlto antradienį ministrė pirmininkė patikslino, kad kaukių dėvėjimas gali būti griežtinamas ir esant paskelbtai ekstremaliajai padėčiai. Premjerės teigimu, visų pirma naują kaukių dėvėjimo tvarką planuojama nustatyti Vyriausybės nutarimu.

I. Šimonytės teigimu, planuojamo nutarimo esmė – kad atsakomybė už kaukių dėvėjimą būtų nukreipta konkrečiai žmogui, kuris nesilaiko nustatytų reikalavimų.