Seimo teisininkai: siūlymas įteisinti Statute šešėlinę vyriausybę prieštarauja Konstitucijai

Tokią išvadą Statuto pataisoms, kurias įregistravo Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė Agnė Širinskienė kartu su kitais šios frakcijos nariais, pateikė Seimo kanceliarijos Teisės departamentas.

Projektu siūloma nustatyti, kad „partija, turinti didžiausią opozicinę frakciją“, gali paskirti šešėlinę Vyriausybę, kurios sudėtis būtų paskelbiama artimiausiame Seimo posėdyje, įtvirtinti valstybės institucijų pareigą apsvarstyti šešėlinės vyriausybės siūlymus ir į juos atsakyti raštu. Taip pat siūloma nustatyti tam tikras papildomas Seimo narių, esančių šešėlinės Vyriausybės nariais, teises dalyvaujant Seimo darbe, pvz., pirmenybę kalbėti ir užduoti klausimus kai kuriuose Seimo posėdžiuose.

Seimo Teisės departamentas, remiantis Konstitucinio Teismo nutarimais, pažymi, kad Seimas yra Tautos, o ne politinių partijų atstovybė.

„Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad laisvas Seimo nario mandatas, kurio esmė – Tautos atstovo laisvė įgyvendinti jam nustatytas teises ir pareigas nevaržant šios laisvės, be kita ko, jį iškėlusių partijų ar organizacijų politiniais reikalavimais, – yra viena iš Seimo narių veiklos savarankiškumo ir lygiateisiškumo garantijų“, – sakoma Teisės departamento išvadoje.

Projektu siūlomas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijai, be kita ko, konstituciniams Seimo nario laisvo mandato ir Seimo narių lygybės principams.

Joje taip pat cituojamas Seimo statutas, kuriame nustatyta, kad „Seimo nariai į frakcijas jungiasi laisva valia, nevaržomi jokių mandatų. Frakcijų kūrimas negali būti grindžiamas profesiniais ar vietiniais interesais“.

„Taigi politinės partijos negali „turėti“ frakcijų Seime, o projekto nuostata „partija, turinti didžiausią opozicinę frakciją“ nedera su Konstitucijoje ir Seimo statute įtvirtintais Seimo frakcijų formavimo ir veikimo principais“, – konstatuoja Seimo teisininkai.

Jų nuomone, politinių partijų teisė sudaryti įvairius struktūrinius ar kitokio pobūdžio darinius, be kita ko, suformuoti vadinamąją šešėlinę Vyriausybę (kurios nariais gali būti ir ne Seimo nariai), apskritai nėra (negali būti) Seimo statuto reguliavimo dalykas.

„Pagal Konstituciją Seimo statutas nustato Seimo struktūrą ir darbo tvarką, o tokio politinės partijos darinio institucionalizavimas Seimo statute įtvirtinant jo teisę teikti valstybės institucijoms siūlymus, į kuriuos šios privalėtų atsakyti, taip pat suteikiant Seimo nariams, kurie yra šešėlinės Vyriausybės nariai, papildomas teises, palyginus su kitais Seimo nariais, neturėtų konstitucinio pagrindo ir pažeistų Seimo narių lygybės principą. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijai, be kita ko, konstituciniams Seimo nario laisvo mandato ir Seimo narių lygybės principams“, – sakoma Seimo Teisės departamento išvadoje, kurią pasirašė departamento direktorius direktorius Andrius Kabišaitis.

Seimo teisininkų išvada dėl galimo projekto prieštaravimo Konstitucijai gali užkirsti jam kelią atsirasti Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkėje. Seimo „valstiečiai“ planavo projektą pateikti ketvirtadienį per jos formuojamą opozicinę darbotvarkę.

Statuto pataisų rengimą koordinavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos suformuota šešėlinė Vyriausybė, primena ELTA.

Seimo statute siūloma numatyti, kad partija, turinti didžiausią opozicinę frakciją, laikydamasi savo įstatuose nustatytos tvarkos, gali paskirti šešėlinę Vyriausybę, nurodydama šešėlinį ministrą pirmininką bei ministerijų, išvardintų Vyriausybės įstatyme, šešėlinius ministrus. Partijos įgaliotas asmuo vardinę šešėlinės Vyriausybės sudėtį pateiktų Seimo pirmininkui ir ji artimiausiame Seimo posėdyje būtų paskelbiama viešai.

Projekto autoriai nurodo, kad dėl teisinio neapibrėžtumo, kai yra neaiškus šešėlinės Vyriausybės teisinis statusas, kyla ir praktinių problemų jai bendradarbiaujant su valdančiosios daugumos suformuota Vyriausybe bei valstybės institucijomis.

Pataisų iniciatoriai nurodo, kad projekto tikslas – stiprinti parlamentinės demokratijos tradicijas, padidinti opozicijos galimybes vykdyti parlamentinę kontrolę bei konstruktyviai dirbti atstovaujant rinkėjams.