Kaltinamojo Vyganto Petkaus advokatas Sergej Pelš kvestionavo prokurorų poziciją byloje, kad kaltinamieji dalyvavo riaušėse, tarpusavyje sutarę, suderinę savo veiksmus. Pasak advokato, jo ginamasis, kaip fiksuota vaizdo įrašuose, buvo žmonių išvadintas „provokatoriumi“, nuo jo dalis žmonių net atsitraukė. Taigi, S. Pelš teigimu, nėra pagrindo teigti, jog V. Petkus veikė, susitaręs su kitais.

„Žmonės niekaip nereagavo į V. Petkaus veiksmus“, – atkreipė dėmesį advokatas.

S. Pelš taip pat stebėjosi, kad jo ginamasis, kuris metė į pareigūnų pusę kiaušinius, kaltinamas dalyvavimu riaušėse.

„Ar kiaušinių metimą galima pavadinti šiurkščiu viešosios tvarkos pažeidimu?“, – klausė teisininkas.

Kito kaltinamojo Manto Čereškevičiaus advokatė Jūratė Tamulevičiūtė kėlė klausimus dėl pareigūnų veiksmų. Ji teigė mananti, kad 2021 m. rugpjūtį prie parlamento miniai nebuvo aiškiai pasakyta, kiek reikia atsitraukti nuo Seimo rūmų.

Pritariu kolegoms, kurie sako, kad ši riba turėjo būti pažymėta, kad žmonės žinotų, kiek jiems reikia atsitraukti.

„Visas kaltinimas labai daug ir plačiai remiasi į tai, kad kaltinamieji nevykdė reikalavimo atsitraukti nuo Seimo 75 metrus. (…) Pritariu kolegoms, kurie sako, kad ši riba turėjo būti pažymėta, kad žmonės žinotų, kiek jiems reikia atsitraukti“, – dėstė J. Tamulevičiūtė.

Ji savo ginamojo veiksmus – mestą, anot advokatės, akmenėlį – traktavo kaip spontanišką veiksmą.

„Tai buvo spontaniškas veiksmas, gynimasis nuo neteisėtų pareigūnų veiksmų“, – sakė advokatė.

Prokuratūra daliai kaltinamųjų siūlo skirti realias laisvės atėmimo bausmes

ELTA primena, kad 2021 m. riaušių prie Seimo byloje kaltinimai yra pateikti 87 asmenims – daugiausia dėl dalyvavimo riaušėse, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką.

Šiuo metu byloje sakomos baigiamosios kalbos, pasisako kaltinamųjų advokatai. Vėliau kaltinamiesiems bus suteikta paskutiniojo žodžio teisė ir teismas išeis rašyti nuosprendžio.

Valstybinį kaltinimą byloje palaikantys prokurorai paprašė teismo kaltais riaušių byloje pripažinti visus 87 kaltinamuosius. Du iš kaltinamųjų prokurorai prašė teismo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Daliai kaltinamųjų prokurorai prašė skirti laisvės atėmimo bausmes nuo 2 iki 4 metų, kai kuriems jų prašė bausmių vykdymą atidėti. Viso realias laisvės atėmimo bausmes nuo 2 iki 4 metų prokurorai siūlo skirti 33 kaltinamiesiems.

52 asmenims siūloma skirti laisvės atėmimo bausmes, jų vykdymą atidedant. Jiems taip pat prašoma skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą nuo 2500 iki 5000 eurų, taip pat įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos ribų ilgiau kaip 7 paroms be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Dėl riaušių ir raginimo smurtu pažeisti Lietuvos suverenitetą kaltinamai Astrai Genovaitei Astrauskaitei siūloma skirti lygtinę laisvės atėmimo bausmę, aktyviems įvairių protestų dalyviams Andrejui Lobovui ir Antanui Kandrotui, pravarde Celofanas, prokurorai siūlo skirti realias laisvės atėmimo bausmes.

Kaip nurodė prokurorai, A. G. Astrauskaitei siūloma skirti 3 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymą atidedant 2 metams, per šį laikotarpį įpareigojant moterį neišvykti iš gyvenamosios vietos.

Anot prokurorų, kaltinamoji 2021 m. rugpjūčio 10 d. mitingo prie parlamento metu skatino susirinkusius žmones nepaklusti pareigūnų reikalavimams, pasipriešinti teisėtai valdžiai, organizavo ir provokavo renginio dalyvius pažeisti galiojančius teisės aktus. Taip pat A. G. Astrauskaitė kaltinama raginusi žmones įvykdyti šalyje karinį perversmą.

Kaltinamajam A. Lobovui prokurorai siūlo skirti 4 metų laisvės atėmimo bausmę. A. Lobovą prokurorai anksčiau įvardijo kaip didžiausią riaušių kurstytoją.

Anksčiau teistam ir šiuo metu laisvės atėmimo bausmę už finansinius nusikaltimus atliekančiam A. Kandrotui-Celofanui, kuris kaltinamas dėl riaušių ir dokumentų klastojimo, prokurorai siūlo skirti 4,5 metų laisvės atėmimo bausmę. Minėtą bausmę subendrinus su anksčiau A. Kandrotui-Celofanui skirtomis bausmėmis, siūloma nustatyti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 5 metams ir 5 mėnesiams.

Anksčiau teistam kovinio sporto atstovui Arnoldui Misiūnui prokurorai taip pat siūlo skirti realią laisvės atėmimo bausmę, tai yra 3 metus kalėjimo.

Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiais. Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24 500 eurų sumai.

Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo bendrai 112 770 eurų sumai šioje byloje yra pareiškusios Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei VST.

Prokurorai siūlo civilinius ieškinius tenkinti ir šias sumas priteisti iš kaltinamųjų.

Ikiteisminis tyrimas dėl riaušių pradėtas po 2021 m. rugpjūčio 10 d. įvykių prie parlamento. Tądien nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelkti VST ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą.