Ragina tirti politikus

V.Bakas visuomenei plačiau žinomas tapo 2009-ųjų balandį, kai prie Andriaus Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės pastato surengė basų policijos pareigūnų akciją. Taip buvo protestuota prieš sumažintą policijos, kitų vidaus reikalų sistemai priklausančių institucijų finansavimo mažinimą. V.Bakas tada vadovavo Nacionaliniam pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimui (NPPSS), kurį pats ir įkūrė.

2009-ieji buvo visuotinio ekonomikos nuosmukio metai – buvo mažinami atlyginimai irfinansavimas ne tik biudžetinėse institucijose, bet ir privačiame sektoriuje, buvo apkarpytos pensijos.

Neseniai vieno iš Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderių V.Bako pavardė šmėžavo skandalingoje Seimo nario Mindaugo Basčio istorijoje. Seimas yra patvirtinęs V.Bako vadovaujamo komiteto atlikto tyrimo išvadas, kuriose konstatuota, kad M.Bastys veikė prieš Lietuvos interesus, o jo ryšiai su Valstybės saugumo komiteto medžiagoje įvardytais asmenimis kelia grėsmę šalies saugumui. Birželį M.Basčiui Seime inicijuota apkalta, procesas rudenį turėtų persikelti į Konstitucinį Teismą.

Pasibaigus parlamentiniam tyrimui dėl M.Basčio galimai priešiškos veiklos prieš Lietuvą, V.Bakas atviravo, kad šis precedentas "tėra ledkalnio viršūnė", kuriam iškilus į viešumą reikia tirti ir kitų politikų ryšius ir įtakas. Politikas pranešė tuo tikslu jau parengęs ir nutarimo projektą.

(V. Bakas. M. Vaičiulo / BFL nuotr.)

Laiškas ambasadai

Vis dėlto galimybėmis užmegzti anaiptol ne asmeninius ryšius su Rusija domėjosi ir pats V.Bakas.

"Pone Pasiuntiny, kreipiamės į jus tikėdamiesi jūsų tarpininkavimo užmezgant bendradarbiavimo santykius tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos teisėsaugos pareigūnų profsąjungų", – taip V.Bakas, NPPSS pirmininkas, 2011 m. raštu kreipiasi į Rusijos Federacijos ambasadorių Lietuvai Vladimirą Čchikvadzę.

Laiško iniciatorius diplomatui atskleidžia, kad jo vadovaujamoje profsąjungoje – penktadalis teisėsaugos sistemoje dirbančių pareigūnų: "Mūsų nariai dirba policijoje, Valstybinės sienos apsaugos tarnyboje, Vadovybės apsaugos departamente, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente".

Laiške V.Bakas akcentuoja, kad jam tapo žinoma, jog Rusijoje atlikta policijos reforma, priimti svarbūs įstatymai, kurie padeda spręsti ne tik įstatymines ir organizacines, bet ir socialines pareigūnų problemas. Kadangi Lietuvoje taip pat vyksta diskusijos dėl pokyčių valstybinėje statutinėje tarnyboje – tęsia pareigūnų profsąjungos lyderis – esą smalsu sužinoti apie reformas Rusijoje.

V.Bakas prašo Rusijos ambasadoriaus rekomendacijos padedant užmegzti ryšius su Rusijos teisėsaugos pareigūnų profsąjungų lyderiais. "Šiuo tikslu jūsų šalies profsąjungų lyderiams mes pasiruošę surengti tinkamą priėmimą, supažindinti juos su Susivienijimo veikla ir pasidalyti patirtimi. Taip pat, esant būtinybei, Susivienijimo lyderiai (atstovai) pasirengę atvykti į į jūsų šalį", – veik dviejų puslapių laišką Rusijos ambasadoriui baigia V.Bakas ir primena, kad "esant būtinybei mes pateiksime papildomą informaciją".

Domino tik milicijos reforma?

Dienraščio paklaustas, kokios priežastys paskatino kreiptis į Rusijos, o ne į kitų posovietinių valstybių ambasadą, V.Bakas nesigynė kreipęsis į Rusijos diplomatus.

"Tuo metu Lietuvoje dar tik kūrėsi Pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas. Vienas iš mūsų tikslų buvo tarptautinis bendradarbiavimas, nes reikėjo organizaciją sukurti nuo nulio. 2011–2012 metais aš kreipiausi ir kalbėjau su kelių šalių profesinių sąjungų vadovais – Švedijos, Vokietijos, Lenkijos. Kadangi neturėjau jokių kontaktų Rusijos teisėsaugos profesinėse sąjungose, oficialiai kreipiausi į ambasadą, kad padėtų užmegzti ryšius su Rusijos teisėsaugos pareigūnų interesus ginančiomis profsąjungomis. Tuo metu Rusija buvo įdomi tuo, kad tenai vyko milicijos reforma – buvo įkurta policija. Būtent tai mus ir domino", – sakė jis.

Tačiau paklaustas, ar Rusijos ambasada išpildė prašymą ir padėjo užmegzti ryšius su tos šalies teisėsaugos pareigūnų profsąjunga, V.Bakas į detales nesileido.

"Buvo tam tikra istorija. Pasiūlė kreiptis į profsąjungų konfederaciją. Mes su jais nebendradarbiavome. Tuo metu, kai rinkau informaciją, kaip veikia profsąjungos Rusijoje, jos buvo daugiau valdžios įrankiu. Faktiškai nepriklausoma buvo nebent angliakasių profsąjunga, bet jų lyderį pasodino į kalėjimą", – sakė V.Bakas.

Kadangi profsąjungos buvo valdžios įrankis, jo vadovaujamo susivienijimo jos esą nedomino. "Mano paieškos ir kontaktai tuo ir baigėsi", – dienraščiui sakė V.Bakas.

Paklausus, jei žinojo, kad Rusijoje profsąjungos nėra nepriklausomos, kodėl kilo mintis užmegzti su tos šalies, juolab teisėsaugos pareigūnų profsąjunga, V.Bakas teisinosi ne taip suprastas: "Mums buvo pasiūlyta kreiptis į Rusijos skėtinę profesinę sąjungą. Ne pareigūnų. Ambasada atsakė nežinanti pareigūnų profsąjungos."

Dar vėliau V.Bakas vėl tikslino savo mintis. Girdi, kad Rusijoje nėra nepriklausomų profsąjungų, jis sužinojęs ne 2011 m., kai rašytas laiškas Rusijos ambasadai, o daug vėliau – po metų ar dvejų.

Šantažo versija

V.Bakas dienraščiui teigė, kad minimu laišku Rusijos ambasadoriui jis buvo šantažuojamas per M.Basčio veiklos tyrimą. "Buvo kaišoma – pasižiūrėk, ką mes turime", – sakė politikas, tačiau nepaaiškino, kodėl apie šantažą prabilo tik dabar, viešai neįvardija jį šantažavusių asmenų.

Aš nebendradarbiavau nei su specialiosiomis tarnybomis, nei su politikais, todėl neįsivaizduoju, kaip faktas gali kelti retorinių klausimų.

"Į Rusijos ambasadą aš kreipiausi kaip visuomeninės organizacijos vadovas kreipiausi viešai ir oficialiai, nesislapstydamas. Tuo metu nebuvau politikas. Žinoma, dabar šita medžiaga greičiausia bus naudojama Konstituciniame Teisme kaip būdas sumenkinti Mindaugo Basčio, bendradarbiavusio su KGB atstovais prekiaujant valstybės interesais. Tai pasitarnaus kaip faktas advokatui. Tačiau bet kokiu atveju skirtumai yra milžiniški – tas žmogus turėjo sisteminių ryšių, prekiavo Lietuvos ateitimi. Mano atveju aš nebendradarbiavau nei su specialiosiomis tarnybomis, nei su politikais", – istorija su laišku reziumuoja V.Bakas.

Pašnekovo teigimu, kad ir kaip dėliotum faktus, bet kokiu atveju skirtumai tarp jo ir M.Basčio "yra milžiniški". "Tas žmogus turėjo sisteminius ryšius, prekiavo Lietuvos ateitimi. Aš nebendradarbiavau nei su specialiosiomis tarnybomis, nei su politikais, todėl neįsivaizduoju, kaip faktas gali kelti retorinių klausimų", – įsitikinęs V.Bakas.

(V. Čchikvadzė)

Padėjo "asmeninėmis pastangomis"

NSGK pirmininko pavardė šmėžuoja ir prieštaringai vertinamo portalo ekspertai.eu kontekste.

2014-aisiais ne be sarkazmo kritiškai vertindamas Valstybės saugumo departamento ataskaitą, portalas rašė: "Valstybės saugumo departamentas (VSD) – tai įstaiga, kuri ne tik tiesiogiai dalyvauja vienoje ar kitoje kriminalinį kvapą turinčioje istorijoje, kaip karininko Vytauto Pociūno atsitiktinė žūtis, tarptautinės teroristės Eglės Kusaitės byla ar garsioji pedofilijos (kurios nebuvo) ir žudymų epopėja. VSD kartą kitą per metus moka ir papokštauti, palinksminti šalies piliečius ir pateikti kur kas linksmesnių literatūrinės pakraipos darbų. Būtent toks aukšto lygio naujausias humoristinis veikalas yra traktatas pavadinimu "Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas".

O tai 2016-ųjų gruodžio citata iš to paties portalo: "2014 m. pradžioje vis labiau besiplečiančią ekspertai.eu veiklą buvo siekta sukompromituoti. Buvo ne tik išskirtinai aplaidžiai – tiesiog nusikalstamai, tvarkoma buhalterija, bet ir visomis priemonėmis žlugdoma ekspertai.eu reputacija. Paaiškėjus, kad VšĮ "Ekspertai.eu" nesklandumai finansiniais klausimais pasiekė kritinę situaciją dėl skolų Sodrai ir kitoms institucijoms, padėtį ėmėsi gelbėti buvęs VšĮ "Ekspertai.eu" steigėjas, šiuo metu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas. Jo asmeninėmis pastangomis VšĮ "Ekspertai.eu" buvo išgelbėta nuo kracho".

Paklaustas apie minėtą portalą ir savo vaidmenį jame, V.Bakas teigė su bendraminčiais jį steigęs kaip žiniasklaidos priemonę, kuri padėtų tirti korupcinio pobūdžio veiklas, plėtoti tiriamąją žurnalistiką.

"Aš dalyvavau tik kaip teisininkas portalui gauti visuomeninės informavimo priemonės statusą. Buvau ir valdybos narys. Kai portalas pakeitė kryptį, visa komanda pasitraukė", – kalbėjo politikas, tačiau taip ir nepasakė, kodėl, portalui pakeitus kryptį ir ėmus atvirai šaipytis iš VSD, jis portalą išgelbėjo "asmeninėmis pastangomis".

Patarėjas – KGB karininko brolis

Tiesa, tai – ne vieninteliai susidomėjimą keliantys V.Bako biografijos faktai. Jo visuomeniniu padėjėju yra Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos vadovas Saulius Džiautas, kurio brolis Kęstutis – buvęs KGB kadrinis karininkas. Paklaustas, ar jo nebaugina ši aplinkybė, NSGK pirmininkas nesutriko.

"Saulius Džiautas yra Lietuvos pareigūnas, sukūręs Ugniagesių gelbėtojų profesinę sąjungą. Valstybiniais apdovanojimais yra įvertintas už sąžiningą darbą. Turi didžiulį autoritetą tarp pareigūnų. Tai – mano bendražygis profesinių sąjungų veikloje. Taip, jo brolis dirbo sovietų KGB, paskui buvo liustruotas, laimėjo Europos žmogaus teisių teisme. Žinau, kad dirbo jau nepriklausomos Lietuvos generalinėje prokuratūroje ypatingų bylų vyriausiuoju tardytoju, tyrė finansines bylas. Kalbant apie žmogų, jo praeitį, negalima daryti vienareikšmiškų išvadų", – dienraščiui sakė V.Bakas, pabrėždamas, kad bendrauja ne su Kęstučiu, bet su Sauliumi Džiautu.

Tiesa, NSGK pirmininko informacija apie K.Džiautą ne visiškai teisinga ir tiksli. K.Džiautas 1980–1981 m. mokėsi Vilniaus pedagoginiame institute, iš kurio buvo pašauktas į sovietinę kariuomenę. Grįžęs 1983–1985 m. dirbo Vilniaus baldų kombinate, iš kurio išvyko į Maskvą. 1985–1990 m. jis studijavo aukštojoje F.Dzeržinskio KGB mokykloje. Nuo 1990 m. rugpjūčio iki 1991 m. vasario dirbo LTSR KGB tardymo skyriuje. 1991 m. perėjo dirbti į Generalinę prokuratūrą.

Seimas 1998 m. liepą priėmė įstatymą "Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos". Vienas jo straipsnių ribojo išvardytose represinėse organizacijose dirbusių asmenų veiklą – jiems neleista dešimt metų dirbti ne tik valstybinėje, bet ir kai kuriuose privačiuose sektoriuose. Remiantis šiuo įstatymu, tuometinis generalinis prokuroras K.Džiautą kartu su jo kolega Juozu Sidabru atleido. Abu kreipėsi į Europos žmogaus teisių teismą, kuris iš dalies buvusių kadrinių KGB darbuotojų skundus patenkino. Strasbūre buvo pripažinta, kad reikalavimas neleisti dirbti buvusiems represinių struktūrų atstovams privačiame versle pažeidžia žmogaus teises.

Iš dalies laimėjęs teismą, K.Džiautas po kurio laiko kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti neturtinę žalą – 100 tūkst. litų. Buvo teigiama, kad, Seimui nepataisius įstatymo, jis neturėjo galimybės įsidarbinti. Tačiau teismuose ėmus narplioti bylą paaiškėjo, kad K.Džiautas net nebandė įsidarbinti. Skundas buvo atmestas.

(S. Džiautas. Š. Mažeikos / BFL nuotr.)

Komentaras

Rasa Juknevičienė, Seimo NSGK pirmininko pavaduotoja

Vytauto Bako atvejis – ne pirmasis Lietuvos istorijoje. Viešojoje erdvėje vienas iš buvusių Seimo politikų yra gyręsis, kaip važiavo į Putino Rusiją mokytis. Nėra tenai profsąjungų. Jei mokytis, tai iš Skandinavijos, Vakarų Europos valstybių. Rusijoje kaip nebuvo, taip ir nėra profsąjungų. Tai tik Kremliaus įrankis. Manyčiau, noras bendradarbiauti su Rusijos profsąjungomis būtų pasibaigęs aiškiai: būtų pakliūta į informacinio ir hibridinio karo suktuką. Negaliu pateisinti ir fakto, kad buvo kreiptasi į Rusijos ambasadą. Ambasada yra Kremliaus dalis. Kalbant apie laiško autorių, sukasi mintis, arba žmogus nesusivokia situacijos, arba yra kažkas blogesnio. Na, o jei prašymas dėl bendradarbiavimo siejamas su pareigūnų profsąjunga, tai dar blogiau. Ypač, jei profsąjunga atstovauja Vidaus reikalų ministerijai pavaldžiose institucijose dirbančius pareigūnus. Kita verstus, tai manęs nelabai stebina. 2011 m. galėjo būti nesusivokiama, kas ta Rusija. Juk tik po 2014 m., Rusijai okupavus Krymą ir pradėjus karinius veiksmus Ukrainoje, daugelis atsipeikėjo. Visgi esu linkusi manyti, kad V.Bako laiškas Rusijos ambasadoriui Lietuvoje buvo klaida. Juk dauguma žmonių suprato, kas yra kas, bet ne visi. Gal tarp jų buvo ir V.Bakas. Nepaisant to, kad šiandien aš taip ir negavau aiškaus atsakymo dėl V.Bako vaidmens portale, visgi neturiu pagrindo blogai galvoti apie jo darbą. Nebent kol kas. Nes žinią apie jo visuomeninį padėjėją S.Džiautą ir jo brolį, buvusį kadrinį KGB karininką, išgirdau tik dabar.

Saulius Skvernelis, premjeras

Manau, kad profsąjungų reikalai, profsąjungų bendravimas yra vienas reikalas, o Seimo nario, politiko ir komiteto pirmininko pozicijos – du skirtingi dalykai. Jei kas nors bando įteigti, kad Vytautas Bakas nėra lojalus arba galimai nelojalus Lietuvos valstybei, kategoriškai atmetu tokias kalbas. Būdamas tiek generaliniu komisaru, tiek vidaus reikalų ministru, bendraudamas su įvairiomis visuomeninėmis organizacijomis, turėjau visą informaciją, kas su kuo bendrauja ir bendradarbiauja, tai galiu pasakyti apie Nacionalinį pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimą, kad jokių objektyvių indikacijų, kad jie yra prorusiški ir bendrauja su Rusija, nėra. Atvirkščiai – tai yra profesinių sąjungų susivienijimas, kuris maksimaliai orientavo savo veiklą į Skandinavijos valstybes, bendradarbiaudamas su kolegomis Skandinavijoje.

Žygimantas Pavilionis, Seimo narys

Įvertinus laikotarpio, kada V.Bakas kreipėsi ir bandė užmegzti ryšius su Rusijoje veikiančiomis pareigūnų profesinėmis sąjungomis aplinkybes ir faktą, kad Rusijoje valstybės institucijų darbuotojų profsąjungos yra kontroliuojamos Vladimiro Putino valdžios, abejoju V.Bako galimybėmis toliau eiti NSGK pirmininko pareigas ir tinkamai atlikti parlamentinius tyrimusm, susijusius su Rusijos įtaka Lietuvos politikams. Asmeniškai esu įsitikinės, kad Seime privalo būti sudaryta nepriklausoma parlamentinė komisija ištirti galimą Rusijos įtaką Lietuvos politinėms partijoms, profesinėms sąjungoms, nevyriausybiniam sektoriui, įskaitant "žaliųjų" judėjimus.