Seimo kadencijos laikotarpiu siūloma nerengti naujų rinkimų

Vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktam parlamentarui atsisakius Seimo nario mandato siūloma naujų rinkimų nerengti.

Seimo narys Juozas Bernatonis įregistravo tai numatantį Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo projektą, kuriame siūloma laisvą Seimo nario vietą tiek vienmandatėje, tiek daugiamandatėje rinkimų apygardose užimti pagal visuotinų rinkimų rezultatus, nerengiant Seimo kadencijos laikotarpiu naujų rinkimų.

Naujuose rinkimuose, rengiamuose užimti laisvą Seimo nario vietą vienmandatėje rinkimų apygardoje, dalyvauja daugiau nei du kartus mažiau rinkėjų kaip visuotiniuose rinkimuose.

„Projekto parengimą paskatino tai, kad naujuose rinkimuose, rengiamuose užimti laisvą Seimo nario vietą vienmandatėje rinkimų apygardoje, dalyvauja daugiau nei du kartus mažiau rinkėjų kaip visuotiniuose rinkimuose. Be to, šie rinkimai nėra rengiami, kai iki Seimo kadencijos pabaigos lieka metai laiko. Tai yra galima situacija, kai Seimas turi daugiau nei metus laiko veikti neturėdamas visos sudėties“, – sako Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo partijos frakcijos narys J. Bernatonis.

Pasak jo, Konstitucijoje nustatyta, kad Seimo nariai yra visos Tautos, o ne jos teritorinio vieneto atstovai, nepriklausomai kaip jie yra išrinkti – daugiamandatėjė ar vienmandatėje rinkimų apygardoje.

„Bet laisvos Seimo nario vietos užėmimas, ar net palikimas laisva yra skirtingas ir priklauso nuo to, kaip Seimo narys buvo išrinktas. Daugiamandatėje rinkimų apygardoje Seimo nariu tampa to paties kandidatų sąrašo pirmasis mandato negavęs kandidatas. O vienmandatėje rinkimų apygardoje rengiami nauji rinkimai ar net paliekama laisva Seimo nario vieta“, –  pastebi J. Bernatonis.

Todėl jis siūlo  atsisakyti Seimo rinkimų įstatymo nuostatos, kuri numato skirtingą laisvos Seimo nario vietos užėmimą. „Laisvą vietą daugiamandatėje ir vienmandatėje rinkimų apygardoje siūloma užimti pagal tų pačių visuotinų rinkimų rezultatus. Daugiamandatėje būtent tokia tvarka ir nustatyta. Atsižvelgiant į tai, kad Seimo rinkimų sistema yra mišri, tai yra, mažoritarinė ir proporcinė rinkimų sistemos egzistuoja ne atskirai, bet yra susijusios, siūloma po visuotinių rinkimų atsiradusią laisvą Seimo nario vietą užimti pagal daugiamandatės rinkimų apygardos rezultatus“, – sako J. Bernatonis.

Pagal jo siūlomą projektą, „jei buvęs Seimo narys buvo išrinktas vienmandatėje rinkimų apygardoje ir buvo įrašytas į Seimo nario mandatų gavusį kandidatų sąrašą, tai Seimo nariu tampa šio sąrašo pirmasis Seimo nario mandato negavęs kandidatas. Jeigu šiame kandidatų sąraše Seimo nario mandatų negavusių kandidatų nėra, ar nėra kandidatų sąrašo arba sąrašas nėra gavęs mandatų, tai Seimo nario mandatas perduodamas kitam sąrašui pagal kandidatų sąrašų eilę, sudarytą po rinkimų mandatams paskirstyti liekanų metodu, tai yra tam sąrašui, kuris yra pirmasis po sąrašo, kuris paskutinis gavo mandatą pagal šią eilę. Seimo nariu tampa naujai mandatą gavusio sąrašo pirmasis Seimo nario mandato negavęs kandidatas. Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl Seimo nario mandato pripažinimo naujam Seimo nariui turi priimti ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai atsirado laisva Seimo nario vieta“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

...

... portretas
KLIEDESIAI be rinkimų tapt Seimo nariais! Tuo labiau antrą vietą užėmęs VARGU ar visuomet norės į tą mėšlyną (GAL anuomet ir kitaip viskas atrodė; reikia nepamiršt kad IR Tautos valia gali būt pasikeitus!), o tokiu atveju to trečio jau ir nėra! Ir šiaip: Seimo nario kadencija - 4 (keturi!) metai, ir tai Konstitucija garantuoti Rinkėjo teisėti lūkesčiai, TIK šios normos užtikrinimas gali garantuot Teisingumą.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių